Pramonininkai skaičiuoja, kad banko „Snoras“ bankrotas turėjo įtakos 14 proc. Lietuvos pramonės sektoriaus įmonių. Kai kurių sektorių įmonės teigia, kad neturėjo alternatyvos rinkdamosi bankų paslaugas.
Pasak Lietuvos pramoninkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitiko Aleksandro Izgorodino, labiausiai nuo „Snoro“ bankroto nukentėjo maisto pramonės (21 proc.) ir medienos pramonės (32 proc.) įmonės. „Bankrotas strigdė įmonių plėtros planus bei investicijas, jos vėlavo atsiskaityti ne tik su tiekėjais, bet ir su savo darbuotojais. Strigo ir klientų atsiskaitymai, nukentėjo ir kai kurių įmonių bendra finansinė padėtis. Bet svarbiausia, kad krito įmonių lūkesčiai, o regionuose, kuriuose „Snoro“ plėtra buvo gana didelė buvo jaučiamas vidaus vartojimo sumažėjimas“, - pasakojo A. Izgorodinas.
Pramonininkų atsovas Vyriaysybėje bei „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijoje Šarūnas Birutis sako, kad atsižvelgiant į dabartinę padėtį, iš Lietuvos dings apie 2 mlrd. litų.„Tai ir nedrausti indėliai, ir visi kiti negrąžinti pinigai. Tai įmonių, viešojo sektoriaus pinigai. Pavyzdžiui, viešasis sektorius šiame banke laikė apie 400 mln. litų ir tik nedidelė dalis šių lėšų buvo grąžinta. Kitos dingo iš Lietuvos ekonomikos. Tad bankroto įtaka visai Lietuvos ekonomikai yra gana didelė, nes mes ir taip brangiai skolinamės, o dar skolinomės papildomai draustiems indėliams grąžinti – visa tai kainuos mokesčių mokėtojams“, - teigia Š. Birutis.
Jis neneigia, kad dalis banke laikyto kapitalo yra atėjęs iš Rusijos, tačiau nemažai lėšų buvo ir Lietuvos įmonių.
„Banko kreditoriai lietuviai nėra linkę viešintis ir greičiausiai dėl visuomenėje formuojamos nuomonės, kad šiame banke lėšas laikyti galėjo tik ekonomikos neišmanantys asmenys“, - sako. Š. Birutis.
Jam pritaria ir asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimondas Beinortas. Pasak jo, medienos pramonės įmonės tiesiog neturėjo alternatyvos, kur laikyti lėšas ir gauti kreditus.
„Taip, vyrauja tokia nuomonė, kad tie, kurie laikė lėšas „Snore“, turi problemų su verslo administravimo išmanymu. Tačiau mes jau seniai kalbėjome apie tą problemą, kad krizės laikotarpiu skandinaviški bankai galima sakyti pasitraukė iš šalies ekonomikos. Tačiau pagal mūsų įstatymus, su pagrindiniais žaliavos tiekėjais – valstybiniais miškais – turime atsiskaityti per 15 dienų. Tad be bankų sektoriaus medienos sektorius tiesiog neišgyventų“, - teigia R. Beinortas.
Būtent dėl šios priežasties, anot asociacijos direktoriaus, didelė dalis įmonių vadovų turėjo rinktis tuos bankus, „kurių reputacija, švelniai tariant, nebuvo nupoliruota“.
Evelina Povilaitytė
