Pareigas penktadienį paliko ir kita su Ž. Padaiga siejama padalinio vadovė – Eglė Vaižgėlienė savo noru pasitraukė iš LSMU Studijų centro vadovės pareigų.
E. Vaižgėlienė taip pat iki gruodžio 6 dienos buvo bendrovės „Diavera“ (anksčiu besivadinusios „E-sveikata“), jos vienintelis akcininkas yra Ž. Padaiga, direktorė. Ji BNS penktadienį patvirtino pasitraukusi iš šios bendrovės direktorės pareigų, tačiau motyvus atsisakė nurodyti.
„Aš nekomentuosiu šitų dalykų“, – BNS penktadienį teigė E. Vaižgėlienė.
„Motyvų reikia klausti pačių žmonių. Jie patiekė prašymus (trauktis iš pareigų – BNS), vadovai juos patvirtino“, – BNS penktadienį sakė LSMU atstovė spaudai Vitalija Ruseckė.
Su Ž. Padaiga BNS penktadienį susisiekti nepavyko.
LSMU prorektorius studijoms Kęstutis Petrikonis BNS penktadienį sakė neturįs informacijos apie Ž. Padaigos ir E. Vaižgėlienės pasitraukimą iš pareigų universitete. Jis taip pat teigė neįžvelgiąs galimo interesų konflikto tame, jog LSMU Studijų centro vadovė tuo pačiu metu dirbo ir privačios verslo bendrovės „Diavera“ direktore.
„Tai suderina, žmogus dirba darbus ir susiderina. (...) Aš konflikto nematau šioje vietoje“, – sakė K. Petrikonis, paklaustas, ar suderinamos vadovaujančios pareigos universitete ir verslo įmonėje.
Visi etapai įgyvendinti netinkamai
Praėjusią savaitę tyrimą baigusi Seimo Antikorupcijos komisija nustatė, kad trys bendrovės – „Diavera“ (buvusi „E. sveikata“), „Varutis“ (buvusi EHS), „Hisas“ – skirtingu metu dalyvavo ir laimėjo Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų rengtus konkursus, susijusius su e.sveikata projektu. Komisija pristatė įmonių tarpusavio ryšių ir viešųjų pirkimų schemas, jas vertina valstybės institucijos.
Seimo komisija nutarė, kad visi trys 2000-aisiais sumanytos e.sveikatos sistemos projekto etapai įgyvendinti netinkamai – sistema iki šiol nepasiekė tikslų ir neteikia kokybiškų paslaugų. Projektą pastaraisiais metais įgyvendina Registrų centras, jo valdymas neseniai perduotas Susisiekimo ministerijai.
Pasak komisijos vadovo Vitalijaus Gailiaus, buvę Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai, pradedant tuometiniu „darbiečių“ deleguotu ministru Žilvinu Padaiga (2004–2006 metais buvo sveikatos apsaugos ministras ir 2004–2008 metais – Seimo narys), sukūrė tokią sistemą, kuri galbūt leido pelnytis tiems patiems asmenims.
„Jie ir įsteigė juridinius asmenis, kurie iš esmės ir diegė tą sistemą sveikatos priežiūros įstaigose, vykdė mokymus ir iki šiol tą sistemą diegia. Kalbame apie tuos pačius politinio pasitikėjimo pareigūnus, kurie buvo atsakingi už projekto rengimą – ministras, (Sveikatos apsaugos ministerijos – BNS) sekretoriai Haroldas Baubinas, Saulius Janonis, buvęs ministerijos sveikatos projektų vadovas ir technologijų skyriaus specialistas Evaldas Dobravolskas“, – praėjusį ketvirtadienį BNS teigė V. Gailius.
Pasak V. Gailiaus, Generalinė prokuratūra jau yra pradėjusi viešojo intereso gynimo procedūrą, siekdama nustatyti žalos mastą ir ją išieškoti iš kaltų asmenų.
Susisiekimo ministerija inicijavo sistemos kūrimo patikrinimą – norima nustatyti atsakingus asmenis dėl tokios padėties ir galimo valstybės lėšų iššvaistymo.
Tęsėsi 12 metų
Europos Sąjungos remiamas e. sveikatos projektas įgyvendinamas nuo 2005 metų, investicijos į jį siekė 40 mln. eurų, iš jų 30,8 mln. eurų – ES parama (2007–2013 metais, 2014–2020 metais jai skirta dar 28,25 mln. eurų).
Sistema turėjo skaitmenizuoti pacientų duomenis – ligos istorijos įrašus, receptus, gydymą, tyrimų rezultatus, sudaryti galimybę keistis šiais duomenimis tarp gydymo įstaigų.
Šiuo metu vyksta ketvirtasis projekto, turinčio sumažinti vizitų pas medikus skaičių, etapas, jam reikės dar per 28 mln. eurų.
