Sistema pradėta kurti 2005 m., projektas planuotas įgyvendinti trimis etapais, tačiau 2011 m. projekto imtasi iš naujo. Šis projektas valstybei iki šiol kainavo 40 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, vien sistemai išlaikyti prireiks dar 28 mln. eurų.
Planuota, kad sistema bus skirta skaitmenizuoti pacientų duomenis, išrašyti elektroninius receptus pacientams bei keistis informacija tarp gydymo įstaigų. Tačiau valstybės kontrolės audito duomenimis, sistemoje ne visais atvejais pacientui suteikiamos kokybiškos paslaugos – sistema veikia ne visu pajėgumu, o naudojimas išlieka pasyvus.
Anksčiau Antikorupcijos komisijos pakviestas paaiškinti dėl sistemos spragų A. Veryga teigė, kad sistemoje per daug sudėtingų funkcijų. Anot jo, sutaupyti galima buvo pasirinkus paprastesnį e. sveikatos sistemos variantą ir jį ilgainiui tobulinant.
Kaltininką įvardino seniai
Antikorupcijos komisija dėl e. sveikata projekto įgyvendinimo skaidrumo ir trūkumų dar 2008 m. atkreipė Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesį bei reikalavo nustatyti kaltus dėl e. sveikata projektui skirtų lėšų iššvaistymo atsakingus asmenis bei paskirti konkretų atsakingą asmenį už projekto trečiojo etapo įgyvendinimą.
2013 m. lapkritį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad kurdama elektroninės sveikatos sistemą ir 2005 m. pasirašiusi sutartį su įmone „Etnomedijos Intercentras“ Sveikatos apsaugos ministerija neužtikrino atliktų darbų finansavimo ir nepaisė daugelio sutarties sąlygų.
Teisme priimtas nuosprendis, kad SAM įmonei papildomai turi sumokėti daugiau nei 650 tūkst. eurų už patirtus nuostolius.
Vėliau Seimo Antikorupcijos komisija aiškinosi, kokių veiksmų ministerija ėmėsi, kad būtų išaiškinti asmenys, padarę valstybei nemenką žalą. Tuo metu kaltininku įvardintas tuometinis SAM sekretorius Haroldas Baubinas, pasirašęs po sutartimi su rangovu.
H. Baubinui skirtas papeikimas, jis atleistas iš darbo, o vėliau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tyrė jo veiklą.
Trūko laiko
„Tuo laikotarpiu 2006-2008 m. gavosi tiek pirmos, tiek antros Nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos (NESS) kūrimo etapai, už kuriuos aš buvai tiesiogiai atsakingas. <...> Tempai, kurie buvo likę įgyvendinti šitą sutartį, diktavo tam tikrą veiklos tempą, sprendimus reikėjo priiminėti greitai. Natūralu, kad gręžiotis atgal, ar absoliučiai visos procedūros buvo išlaikytos, ar visi į visus teisės aktus buvo atsižvelgta, buvo pakankamai problemiška“, - posėdyje kalbėjo H. Baubinas.
Svarstydamas, kas galėjo pakišti koją pirmiesiems e. sveikatos etapams, H. Baubinas pastebėjo, kad darbus apsunkino tai, jog abi sistemos buvo vykdomos ne chronologine tvarka.
„Laikas buvo taip sudėliotas, kad paramos sutartis dėl NESS 2 darbų buvo pasirašyta tarp ministerijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros 2006 m. vasario pabaigoje – man pradirbus viso labo 1,5 mėn. Bet kalbėti apie NESS 2 kažkokį dokumentų ruošimą ir paslaugų pirkimą, kai buvo tik prasidėjęs NESS 1, be abejo, buvo sunku. Todėl realiai ir sutartis dėl NESS 2 paslaugų teikimo buvo pasirašyta praėjus daugiau kaip metams, 2007 m. birželio 15 d.
Paklaustas, kodėl tos pačios klaidos kartojosi tiek NESS 1, tiek NESS 2, H. Baubinas gynėsi, kad tarp abiejų etapų nebuvo pereinamojo laikotarpio.
„NESS 2 iš esmės vėlavo dėl to, nes buvo laukiama, kol pasibaigs NESS 1. Visi paminėti trūkumai, kaip teisės aktų neatitikimas, saugos nuostatų nebuvimas, neįteisinimas, praktiškai žiūrint, jie nebūtų pakeitę rezultato. Nežiūrint to, visus tuos dalykus ministerija, kad ir vėluodama, padarė“, - teigė H. Baubinas.
