Savaitgalio meno ir kultūros skaitiniai svarbiausiuose Lietuvos meno savaitraščiuose "7 meno dienos", "Literatūra ir menas" ir "Šiaurės Atėnai".
"7 meno dienose" (05-30) Edmundas Gedgaudas publikuoja straipsnį "Verizmas naujiesiems lietuviams", kuriame vertina praėjusį savaitgalį Kongresų rūmuose įvykusią Ruggiero Leoncavallo operos "Pajacai" premjerą. Muzikos publicistas pabrėžia, jog spektaklis "savaip konceptualus. Jame Petro Variakojo vadovaujamo cirko artistų numeriai, lunaparkinės staigmenos, išorinė veiksmų išdaila kuria akiai ir ausiai malonią darną. Galima sakyti, kad ir verizmo jame esama. Tik "sukirptas" jis pagal kažkokį mūsiškai šiandieninį modelį. Gal aplenkiant tai, ką "naujasis lietuvis" nelabai suprastų? Dalia Ibelhauptaitė sako, jog tai spektaklis "...apie mus, apie šiandieną". Gal tad ir siuva "pagal Jurgį kepurę"?".
Liudvikas Jakimavičius savaitraštyje griežtai atsiliepia apie Jolantos Sereikaitės poezijos knygą "Atspindžių aikštė", kurią išleido Rašytojų sąjungos leidykla ("Krūminė poezija"). Recenzentas pabrėžia, jog šioje knygoje nėra absoliučiai "jokios dramaturgijos, kuri galėtų prikaustyti dėmesį. Nei knygos sandaroje, nei atskiruose segmentuose, nei pačiame eilėraštyje. Kiekvienas tekstas - lyg koks laukinis krūmas - veša į visas puses. Autorei atrodo, kad kuo daugiau pasakys vienu ar kitu poetiniu vaizdiniu, tuo labiau jis bus vizualus ir sugestyvus. O atsitinka visiškai priešingai. Kuo daugiau norima pasakyti, tuo tekstas darosi seklesnis ir nuobodesnis <...>. Beje, jei knygą kas skaitys ne nuo pradžios iki nelemto galo - po eilėraštį ar kelis - jis tikrai nenusivils. Kiekvienas tikrai pamatys, kad tai visai geros kokybės "intelektualinis maistas".
Kristina Inčiūraitė savaitraštyje publikuoja straipsnį "Vinilinis INTRO dangus", kuriame pristato naujai atidarytą "INTRO" galeriją ir joje eksponuojamą moterišką projektą "Vinilinis dangus". Straipsnio autorės teigimu, "tai moterų menininkių paroda, kurioje penkios menininkės iš Lietuvos, Švedijos ir Norvegijos video filmuose ir fotografijose kalba apie moterišką realybę ir svajas. Jos iš savo moteriškų pozicijų žvelgia į "vinilinį dangų" kaip į savo pačios svajonę būti tobulesne ar romantiškesne bei atvirkščiai, šią svajonę kritikuoja arba jos tiesiog atsisako. Menininkės savo projektuose prabyla ne tik apie asmenines patirtis, bet ir apie tarpusavio santykius, šiandienines socialines problemas".
Martynas Petrikas savaitraštyje publikuoja straipsnį "Kryptis: atgal į ateitį - NDA '03 užsienio programos spektakliai", kuriame apžvelgia svečių pasirodymus praėjusį savaitgalį pasibaigusioje Naujosios dramos akcijoje. M. Petrikas išskiria, jo manymu, esminę tendenciją: "Teatras siekia susigrąžinti visuomeninį svorį. Aktualumas suvokiamas atsiribojant nuo vienadienių realijų, tačiau išlaikomas ryšys su socialiniais procesais <...> Spektaklius jungia bendras humanizmo pojūtis, pranašaujantis galimą teatrinio idealizmo atgimimą".
"Šiaurės Atėnuose" (05-31) Gintarė Adomaitytė publikuoja esė "Gyventi", kuriame džiaugiasi, jog pagaliau baigėsi reklaminė kampanija, agituojanti už stojimą į ES ir polemizuoja su, pasak jos, "kiek sudievintu profesoriumi" Edvardu Gudavičiumi, televiziniame klipe raginusiu tautą neabejoti ir nedvejoti priimant vienintelį teisingą sprendimą. "Reikalas net ne tas", - sakė profesorius, - "ar mes einame į Europos Sąjungą". Koks? "Toks", kad - pasak profesoriaus - "reikės išmokti dirbti". Tartum pats nedirbtų. Tartum nežinotų, kiek dirbusi yra jo karta. Arba kaip smagiai sukasi dabarties studentai - kad ir baruose, picerijose. Tartum jam nerūpėtų, kiek likimų, kiek gyvenimų nugaravo, rūkais pasisklaidė Gariūnuose, tartum didysis turgus nevertas nei rašytojo, nei istoriko anei jokio tyrinėtojo dėmesio. Kuri karta Lietuvoje nedirbo, nedirba? Jei ką pamenu iš savo vaikystės, tai tas valandas, kai į tėvų kambarį nevalia užeiti. Jie dirba".
Tomas Staniulis savaitraštyje publikuoja straipsnį "Mėsą - į Rytus, talentą - į Vakarus", kuriame svarsto "kada gi lietuviška kultūra taps prieinama ne tik tūlam lietuviui, bet ir visu gražumu sušvytės Europos tautų bendrijoje", "kaip savo gražiąją literatūrą eksportuoti į naujas rinkas, kuriose rašytojas yra vertinamas, jo kūriniai leidžiami milijoniniais tiražais ir, be jokios abejonės, išgraibomi akimirksniu", o Agnė Biliūnaitė spausdina "Laiškus iš Formozos". Be kita ko, pasakodama apie įspūdžius, patirtus Taivane, straipsnio autorė pastebi, jog tenykščiame "naktiniame turguje paskersti vėžliai, pilvukais į viršų, išsižioję paskutinį kartą, suguldyti kaip malkos. Šalia - stiklainiai ir kolbos su marinuotom gyvatėm. Nemačiau kerėtojų - su dūdelėm. Tik vienišus pajuodusius narvus tarsi iš Kauno zoologijos sodo. Nyku. Ir liūdna. Kad viskas baigiasi anksčiau, nei leista Gamtos".
Antanas Lapė savaitraštyje tradiciškai apžvelgia televizijų naujienas, o kultūros atašė Švedijoje Liana Ruokytė kalbasi su Karina Nynes, Suomijoje gyvenančia švedų poete, politinio, kultūrinio žurnalo "Finsk tidskrift" vyr. redaktore, mokslininke, dramaturge, eseiste ("Stokholmas. Pašnekesiai (1)"; taip pat savaitraštyje surasite Alfonso Andriuškevičiaus esė "(P)rašymas dūmais".
"Literatūroje ir mene" (05-30) publikuojamame straipsnyje "Gliukai - lietuviški ir arabiški, kultūriniai ir nekultūringi" Rasa Paukštytė apibendrindama Naujosios dramos akcijos rezultatus teigia, jog "šiųmetinėje "Naujosios dramos akcijoje" buvo daug įspūdingesni laboratoriniai eksperimentai, "savojo teatro beieškant", nei festivalinis gatavų spektaklių spindesys, o kartais ir skurdas, kurio daugiausia ir buvo pirmoje akcijos pusėje <...>. Akcija tik dar kartą nuramino - lietuvių režisieriai visai netrokšta statyti scenoje telefonų knygos, o yra absoliučiai atviri pačios įvairiausios tematikos, apimties, stilistikos dramaturgijai. Veik per visus skaitymus siekta, kad tikrieji teksto išvaduotojai iš popieriaus lapo ir realūs interpretatoriai būtų aktoriai".
Savaitraštyje spausdinamas Birutės Liauškienės pokalbis su Lietuvos dailės muziejaus direktoriumi Romualdu Budriu, kuriame gvildenamos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmų atstatymo problemos ("Lietuvos Valdovų rūmų vizija - realybėje"), o Dovilė Zelčiūtė kalbasi su Marku Zingeriu, neperseniausiai išleidusiu romaną "Grojimas dviese" ("Skaidriai ir paprastai").
Savaitraštyje spausdinami Kornelijaus Platelio ir Benedikto Januševičiaus pranešimai, perskaityti šiųmetinėje "Poezijos pavasario" konferencijoje - "Eilėraščio tautybė". B. Januševičiaus teigimu, "eilėraštis turi tautybę (...). Kad atsirastų naujas žmogus, reikia dviejų: vyro ir moters. Vyras apvaisina moterį. Moteris pagimdo naują žmogų. Arba dvynukus. Arba kiek telpa. Tas pat poezijoje. Poetą apvaisina kitas žmogus. Paprastai - moteris. Poetas pagimdo eilėraštį".
Sigitas Birgelis savaitraštyje dalijasi įspūdžiais iš "Poezijos pavasario" kelionių po Punską; vakaronės "Eilėraščiai per naktį" nuotykius aprašo Ričardas Šileika; Mykolas Karčiauskas svarsto apie moksleivių skaitymų popietę; taip pat savaitraštyje surasite "Poezijos pavasario" laureato Antano A. Jonyno, Stasio Stacevičiaus, Andrzejaus Bursos poezijos ir Marijos Jurgelevičienės apsakymą "Atvirumas".
