liana ruokytė

Praėjo jau daugiau nei pusmetis, kai Sauliaus Skvernelio vadovaujamos XVII-osios Vyriausybės nariai užleido vietą Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Per tiek laiko buvę ministrai ne tik spėjo pailsėti, bet ir rasti naujos veiklos. Vieni jų nuo politinio lauko nenutolo, kiti save išbandė naujuose amplua, o kai kas dėl karjeros net kovoja teismuose. S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas darbą pradėjo 2016-ųjų gruodį. Keturiolikos ministerijų vadovais spėjo pabūti 24 ministrai.

Naujų Lietuvos inovacijų vystymas, nuosavo verslo kūrimas, kelionės po egzotiškas šalis, nepriklausomas konsultavimas ar sėkmingai tebesitęsianti politinė karjera – taip darbuojasi buvę Lietuvos ministrai. Portalas tv3.lt apžvelgia, ką šiuo metu veikia buvę šešioliktosios ir septynioliktosios vyriausybių ministrai. Iš politikos nepabėgo Stebėtinai nemažai šešioliktosios vyriausybės ministrų vis dar nepasitraukė iš politikos.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) spręs, ar kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson nepažeidė įstatymų nedeklaravusi akcijų ir investicijų Švedijoje. VTEK tyrimą atliko įvertinusi dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiamą informaciją. Komisija nurodo tyrusi aplinkybes, jog ministrė galbūt nenurodė turinti įmonės akcijų, taip pat nedeklaravo 3 tūkst. eurų sumą viršijančio sandorio.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson sudarė Mecenavimo tarybą. Ši pirmą kartą sudaryta taryba Vyriausybei ir savivaldybių taryboms padės atrinkti nacionalinius bei savivaldybių mecenatus.

Vyriausybė numatė papildomus 1,2 mln. eurų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimui – anot kultūros ministrės, tai, kartu su savivaldybių indėliu, nuo kitų metų leis padidinti algas 75 eurais. Tai numatančias korekcijas trečiadienį Ministrų kabinetas patvirtino su valstybės biudžeto projektu. „Ačiū už pritarimą pasiūlymui dėl 1,2 mln.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson patvirtino griežtesnius kvalifikacinius reikalavimus muziejų vadovams. Kaip pranešė ministerija, kandidatai į vadovus muziejų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, nuo šiol privalės turėti humanitarinių arba socialinių mokslų studijų srities magistro išsilavinimą ir vadovaujamo darbo patirties: pretendentai į nacionalinių muziejų vadovus – 5, į respublikinių – 3, į savivaldybių – 2 metų.

Nuo rugsėjo 1-osios startuos Kultūros paso programa pradinių klasių moksleiviams – valstybės skiriama parama vaikams, sudarant galimybę lankyti kultūros ir edukacinius renginius. Kultūros pasas kiekvienam moksleiviui sieks 15 eurų per mokslo metus, šiemet rugsėjo – gruodžio mėnesiais kiekvienas pradinukas turės 5 eurų vertės kultūros pasą. Kultūros bei švietimo ir mokslo ministrės Liana Ruokytė-Jonsson ir Jurgita Petrauskienė penktadienį Vilniuje patvirtino kultūros paso koncepciją.

Šią savaitę prasidėsiančioje Dainų šventėje nuskambės tūkstantis muzikinių kūrinių, o kai kuriuos iš jų atliks Australijos lietuvis, vyresnis už nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą. „Tikrai Vilnius labai stipriai pasikeis. Pamatysite, kiek atvažiuos iš viso pasaulio, iš visos Lietuvos. Bus pilnos gatvės šurmulio, pilnos gatvės spalvų ir visą savaitę vyksiančių renginių“, – sakė šventės organizatorius Saulius Liausa.

Į viešumą patekęs kultūros įstaigų pertvarkos projekto variantas – nesvarstomas, tai netikra naujiena, teigia kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Kultūros ministerija planuoja permainų kultūros paveldo srityje – kuriamas naujas paveldo priežiūros modelis, pranešė kultūros ministrė. „Dabar mes peržiūrime visą kultūros paveldo sritį, toje srityje veikiančias atsakingas institucijas, nes mūsų planuose, Vyriausybės priemonių plane yra labai aiškiai numatytas integruotas kultūros paveldo modelis, jo sukūrimas“, – šią savaitę Seime per Vyriausybės valandą pranešė Liana Ruokytė-Jonsson.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson siūlo, kad paramą žiniasklaidai vietoj dabartinio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) skirstytų naujai įsteigta Lietuvos žiniasklaidos taryba. Seimo Kultūros komitetui trečiadienį pristatomose Visuomenės informavimo įstatymo pataisose numatoma, kad priešingai nei meno kūrėjų organizacijų, žurnalistus, leidėjus, transliuotojus vienijančių asociacijų įsteigtas SRTRF, naujosios tarybos steigėjas ir vienintelis dalininkas būtų valstybė.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson sako, kad sprendimai dėl viešų kaltinimų seksualiniu priekabiavimu sulaukusio Lietuvos rusų dramos teatro vadovo, režisieriaus Jono Vaitkaus bus priimti gavus teisėsaugos išvadas. Anot jos, gavus išvadas bus sprendžiama, ar sudaryti ministerijos tyrimo komisiją dėl teatro vadovo atsakomybės vertinimo. „Dabar šį atvejį tiria prokuratūra, teisėsaugos institucijos turi tam tikrus įgaliojimus ištirti vieną ar kitą atvejį.

695-ąjį gimtadienį ketvirtadienį minintis Vilnius šia proga sulaukė dovanų iš Latvijos ir Kauno. Vilniaus paveikslų galerijoje ketvirtadienį pradėtas eksponuoti iš Rygos atvežtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškas, kuris buvo pasirašytas 1323 metų sausio 25 dieną – šis dokumentas yra pirmasis rašytinis šaltinis, kur paminėta šalies sostinė. Tuo metu Kaune savaitės pabaigoje laukiama šimtų vilniečių, čia vietiniai rengiasi pavaišinti juos vakariene.

Kultūros minsterijai pavaldžiuose muziejuose moksleiviai nemokamai galės lankytis jau nuo vasario, sako kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. „Tikėtina, kad nuo vasario mėnesio mes jau galėsime atverti duris moksleiviams nemokamai. Šiuo metu renkama informacija, kurie muziejai dalyvaus projekte (...). Numatyta sukurti visą modelį nemokamo muziejų lankymo ne tik moksleiviams, bet ir socialinės atskirties grupėms.

Siekiant išvengti nuošliaužų pavojaus ant Gedimino kalno esantiems Kunigaikščių rūmų fragmentams, svarstoma nugriauti dalį neautentiškos, praėjusio amžiaus pabaigoje atstatytos sienos, sako viceministras Renaldas Augustinavičius. „Iš esmės šią savaitę turime iki galo išsidiskutuoti, ar mes įrenginėjame polius šioje vietoje, norėdami stabilizuoti pietrytinį kampą, ar mes vis dėlto šią gynybinės sienos dalį nugriauname, t.y. demontuojame. Svarstome.

Vyriausybė dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės nuo gruodžio 30 dienos paskelbė ekstremalią situaciją valstybės mastu. Tai Ministrų kabinetas padarė atsižvelgęs į vyriausybinės Ekstremalių situacijų komisijos siūlymą. Valstybės operacijų kalno klausimu vadove paskirta kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson.

Vyriausybė pirmadienį turėtų dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės paskelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu. Tai Ministrų kabinetas padarys atsižvelgęs į vyriausybinės Ekstremalių situacijų komisijos siūlymą. Valstybės operacijų kalno klausimu vadove turėtų tapti kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson. Šiuo metu ekstremali situacija dėl Gedimino kalno paskelbta Vilniaus mieste, tačiau gruodį baigiasi terminas, per kurį ji turėjo būti suvaldyta.

Gedimino kalno situacija šiuo metu yra stabili, jam tvarkyti mestos visos pajėgos, tikina kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. „Situacija yra stabili, yra mestos visos pajėgos, tiek finansinės, tiek žmogiškųjų išteklių, darbai yra spartinami.

Gedimino kalne aptiktų 1863-1864 metų sukilėlių palaikus Vyriausybės komisija siūlo perlaidoti Bernardinų arba Rasų kapinėse Vilniuje, sako ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. „Yra pasirinktos dvi vietos: tai yra Rasų kapinės ir Bernardinų kapinės.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pirmadienį sveikino apie netinkamą seksualinį elgesį pranešančius žmones, bet nekomentavo dviejų menininkių kaltinimų režisieriui Šarūnui Bartui. „Tai yra iš tikrųjų didelė ir opi problema, kurią iš tikrųjų mes turėtumėme spręsti kartu, ir tokie atviri pasisakymai (...) yra labai pozityvus ženklas“, – žurnalistams sakė ministrė. „Visuomenė turi pasveikti.

Po ilgų derybų Kultūros ministerija išreiškė pritarimą Vilniaus savivaldybės siekiams, jog ant Tauro kalno vietoje sovietmečiu statytų Vilniaus Profesinių sąjungų kultūros rūmų atsirastų moderni koncertų salė. Seimo Kultūros komitete kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson patikino, kad nuo metų pradžios vykusiose derybose su Vilniaus savivaldybe pagaliau pasiektas kompromisas. „Sutarėme, kad apsistojame su vienu sklypu: ten, kur stovi dabar Profsąjungų rūmai.

Pirmadienį vykusį Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro direktoriaus atrankos konkursą laimėjo iki šiol viešajai įstaigai „Tiesiog teatras“ vadovavęs kultūros vadybininkas Leonas Blėdis. „Labai tikiuosi, kad naujasis vadovas padės teatrui susigrąžinti legendinio J. Miltinio teatro vardą ir įgyvendins modernaus teatro viziją. Esu tikra, kad tai pasiekiamas tikslas, teatras turi tam potencialo“, – ministerijos pranešime teigia kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Vilniaus miesto apylinkės teismui nepavyko išnagrinėti dar vienos buvusio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Gintauto Kėvišo bylos – jo advokatas pareiškė nušalinimą teisėjai. Ketvirtadienį teisėja Ieva Stanislovaitienė ketino nagrinėti civilinę bylą pagal G. Kėvišo ieškinį Kultūros ministerijai. Šioje byloje buvęs LNOBT vadovas siekia pripažinti neteisėtu ministrės įsakymą ir jį panaikinti.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė - Jonsson laikinai sustabdė lėšų skyrimą pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos bei Kūrybinės veiklos programas, antradienį pranešė Kultūros ministerija. Toks sprendimas buvo priimtas gavus papildomų duomenų dėl galimų viešųjų ir privačių interesų konfliktų skirstant šių dviejų Kultūros ministerijos administruojamų programų lėšas, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos teismuose yra mažiausiai penkios bylos, susijusios su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Gintauto Kėvišo atleidimu iš darbo. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo dvi bylas, susijusias su G.Kėvišo atleidimu. Vienoje jų sprendimas paaiškės antradienį, kitoje bus paskelbtas spalio 2 dieną.

Vakar Anykščių Vyskupo skvere suskambę gitarų akordai paskelbė Nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras“ pradžią. Jubiliejinį, 10-ąjį festivalį sveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. „Anykščiai tampa dainuojamosios poezijos ir bardų sostine“, - sakė ji ir linkėjo klausytojams mėgautis kiekviena akimirka, visiems kartu švęsti gyvenimą.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson atleidžia iš pareigų Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro direktorių Liną Marijų Zaikauską. Toks sprendimas priimtas dėl seksualinio priekabiavimo prie darbuotojos ir neatėjimo į darbą. „Atleistas remiantis išvada, kad jis seksualiai priekabiavo prie darbuotojos, dėl to, kad nesirodė darbe be pateisinamos priežasties ir gavo algą - tai yra du šiurkštūs darbo pažeidimai“, - BNS sakė ministrės atstovas Viktoras Bachmetjevas.

Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui (LNOBT) laikinai vadovauja bankininkystės ir projektų valdymo specialistas Sigitas Žutautas. Jį nuo antradienio laikinuoju vadovu paskyrė Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. S.Žutautas pakeis 15 metų įstaigai vadovavusį direktoriu Gintautą Kėvišą, kurį ministrė už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus remdamasi ministerijos tyrimo komisijos rekomendacija atleido pirmadienį.

Sprendimas atleisti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovą Gintautą Kėvišą kelia daug abejonių dėl jo teisėtumo, sako ilgamečio teatro vadovo advokatas Gintautas Bartkus, tačiau teigia dar nežinantis, ar sprendimas bus skundžiamas teismui. „Pats sprendimo teisėtumas kelia labai daug abejonių tiek procedūriniu požiūriu, tiek dėl esmės.

Ilgametis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas atleidžiamas iš pareigų, pranešė Kultūros ministerija. Ministrė Liana Ruokytė-Jonsson sprendimą atleisti LNOBT vadovą priėmė remdamasi Kultūros ministerijos tyrimo komisijos rekomendacija.

Trečiadienį kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pasirašė įsakymą, kuriuo naikinami pernai rugsėjį vykusio konkurso į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinio direktoriaus pareigas rezultatai. Šį konkursą buvo laimėjęs ilgametis teatro vadovas Ginatutas Kėvišas. Tai padaryta tyrimo metu atskleidus įvairius konkurso procedūros pažeidimus, pranešė ministerija.

Kultūros ministerija aiškinasi aplinkybes dėl Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovų, kurie be savo pareigų dirba viešojoje įstaigoje „Vilniaus festivaliai“, nors tam nėra gavę kultūros ministrės leidimo.

Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė pritaria idėjai, kad Vilniaus Žaliojo tilto skulptūros būtų perduotos Lietuvos dailės muziejui. „Taip, mes visada šnekėjome, kad pats kūrinys vis tiek turi būti saugomas, bet nebūtinai eksponuojamas viešojoje erdvėje. Jei jis atsidurtų tam tikroje saugykloje, tai būtų pozityvu.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė - Jonsson žada taisyti teisės aktus taip, kad konkursai į kultūros įstaigų vadovų pareigas negalėtų būti rengiami pernelyg anksti. Tai ji teigė opozicijai toliau reiškiant pasipiktinimą tuo, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniu direktoriumi Gintautas Kėvišas pernai buvo perrinktas šios įstaigos vadovu likus metams iki jo kadencijos pabaigos.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Gintauto Kėvišo pasiaiškinimai dėl teatro sutarčių su jo sūnaus įmone netenkina, jam ketinama skirti drausminę nuobaudą, sako kultūros ministrė Liana Ruokytė - Jansson. Komentare BNS ji taip pat teigia, jog iki pirmadienio lauks raštiško G.Kėvišo pasiaiškinimo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pateiktos informacijos. „Šiandien gavome Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas dėl LNOBT viešųjų pirkimų praktikos.

Vilniuje ant Žaliojo tilto stovėjusias sovietines skulptūras svarstoma perduoti Lietuvos dailės muziejui. Šis savo ruožtu galėtų jas atiduoti eksponuoti Druskininkų Grūto parkui, sako kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Tuo metu Vilniaus savivaldybė, anot mero Remigijaus Šimašiaus, svarstys ir dar vieną galimą variantą – skelbti atvirą konkursą dėl šiuo metu Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąraše saugomų skulptūrų eksponavimo.

Visuomenei pristatomos Vyčio skulptūros idėjos, kurių geriausią tikimasi realizuoti rekonstruojamoje sostinės Lukiškių aikštėje. Konkursą skelbė privatus „Vyčio paramos fondas“, iniciatyva nebuvo derinta su Vilniaus miesto savivaldybe, kuri šiuo metu prižiūri Lukiškių aikštės rekonstrukciją ar pinigus aikštei skiriančia Vyriausybe. „Šeštadienį mes „Karininkų Ramovėje“ pristatysime - sulaukėme kažkur apie dešimt darbų“, - sakė fondo atstovas Vilius Kavaliauskas.

Savaitgalio meno ir kultūros skaitiniai svarbiausiuose Lietuvos meno savaitraščiuose "7 meno dienos", "Literatūra ir menas" ir "Šiaurės Atėnai". "7 meno dienose" (05-30) Edmundas Gedgaudas publikuoja straipsnį "Verizmas naujiesiems lietuviams", kuriame vertina praėjusį savaitgalį Kongresų rūmuose įvykusią Ruggiero Leoncavallo operos "Pajacai" premjerą. Muzikos publicistas pabrėžia, jog spektaklis "savaip konceptualus.