Seimas, po kelerių metų pertraukos grįžęs prie diskusijų, kaip finansuoti politines partijas, iš esmės nepakeitė dabar galiojančios tvarkos, kad partijoms gali aukoti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Nustatyta tik aukos riba ir privalomas aukotojų pajamų deklaravimas.
Vienas fizinis arba juridinis asmuo per kalendorinius metus kiekvienai politinei partijai galės paaukoti ne didesnę nei 20 praėjusių kalendorinių metų ketvirto ketvirčio vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VMDU) auką. Visi aukojusieji fiziniai ir juridiniai asmenys privalės būti paviešinti. Be to, fizinis asmuo, prieš suteikdamas auką politinei partijai ar politinės kampanijos dalyviui, įstatymų nustatyta tvarka turės deklaruoti turtą ir pajamas.
Tai numatyta antradienį Seime priimtame gana prieštaringai vertinamame naujos redakcijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatyme. Už jį balsavo 90 Seimo narių, prieš buvo 12, susilaikė 26 parlamentarai.
Nors, kaip teigiama naujos redakcijos įstatyme, priimtomis nuostatomis siekiama užtikrinti politinių kampanijų demokratiškumą, politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, reglamentuoti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarką ir finansavimo kontrolę, dalis parlamentarų su tuo nesutinka.
Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis apgailestavo, kad priimtos pataisos neapribos stambaus kapitalo įtakos rinkimams.
"Dalyvaudamas diskusijose dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo iškėliau mintį, kad vienintelis teisingas kelias yra biudžetinis finansavimas tiek politinių partijų veiklos, tiek politinių kampanijų. Mes tuomet išvengtume ir fizinių asmenų, ir juridinių asmenų visokių rėmimų, išvengtume stambaus kapitalo įtakos, išvengtumėm visų paslėptų dalykų, išvengtume visokių fondų ir t. t. kūrimo, kad būtų galima kaip nors padėti ar paremti vieną ar kitą politinę partiją. Skaidrus ir aiškus finansavimas būtų tik biudžetinis finansavimas. Tai užtikrintų sąžiningą visuomenės apsisprendimą dalyvauti politinėje veikloje ir matyti politinių partijų sąžiningą veiklą", - akcentavo socialdemokratas.
Seimo narė Birutė Vėsaitė taip pat yra įsitikinusi, kad finansavimas iš valstybės biudžeto būtų išsprendęs politinių kampanijų finansavimo skaidrumo problemas. "Iš tikrųjų neišspręstas pagrindinis klausimas, ir politinės kampanijos toliau išlieka labai brangios", - sakė B. Vėsaitė.
Seimo narė Agnė Bilotaitė pareiškė abejojanti, ar šiuo įstatymu bus pasiektas deklaruotas tikslas dėl politinių kampanijų finansavimo skaidrumo, nes nebuvo pritarta jos siūlomai pataisai sumažinti maksimaliai leistinos juridinių bei fizinių asmenų finansinės paramos ribą.
Jos teigimu, didžiąją dalį pajamų partijos surenka iš didžiųjų aukų (nuo 10 tūkst. iki 39 tūkst. litų). Šios juridinių asmenų aukos sudaro apie 80 proc. visų aukų.
"Siūlau sumažinti maksimaliai leistinos juridinių bei fizinių asmenų finansinės paramos ribą, taip pat įvesti nuostatą, kad remti politines partijas ir politines kampanijas gali tik deklaravę pajamas fiziniai asmenys, bet ne daugiau nei 10 proc. nuo metinių deklaruotų pajamų", - aiškino A. Bilotaitė.
Seimo narė taip pat siūlė įstatymu nustatyti, kad aukotojais negalėtų būti juridiniai asmenys, teikiantys produktus ar paslaugas viešojo administravimo sektoriui, jeigu jų prekių ar paslaugų pirkimo vertė didesnė kaip 75 tūkst. Lt, o darbų - 300 tūkst. Lt be pridėtinės vertės mokesčio.
Vyriausioji rinkimų komisija neturi galių kontroliuoti "juodųjų" partijų pinigų, todėl A. Bilotaitė siūlė, kad politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėseną komisija vykdytų kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentu, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, taip užkertant kelią galimai korupcijai.
Seimo narys Jurgis Razma taip pat apgailestavo dėl atmestų įstatymo projekto pataisų: "Mes galėjome priėmimui turėti ir geresnį įstatymo projektą, jeigu būtų atsiradusi politinė valia pritarti kai kurioms atmestoms pataisoms dėl rėmėjų tam tikro didesnio apribojimo", - sakė J. Razma.
Kartu J. Razma pripažino, kad priimtame projekte "galima matyti šį tą pažangaus": Aiškiai išvardinti šiurkštūs pažeidimai, numatytas politinės partijos veiklos tyrimas, atsakomybė, pagaliau visų fizinių asmenų prievolė deklaruoti, jeigu jie aukoja partijoms ar politinėms kampanijoms pinigus", - teigė Seimo narys.
Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė, atsakydama į Seimo narių priekaištus dėl politinių kampanijų finansavimo iš valstybės biudžeto, pažymėjo, kad dabar valstybėje tokios galimybės nėra.
"Daug kam norėtųsi, kad būtų tik biudžetinis finansavimas, tačiau šiandien valstybė tokių galimybių neturi ir, jeigu atsirastų valstybėje tokios galimybės, tai tikrai bus galimybė įstatymą pataisyti. Taip pat noriu pasakyti, kad įstatyme atsirado toks straipsnis kaip šiurkštūs pažeidimai, už kuriuos numatomos tikrai ganėtinai griežtos sankcijos. Pripažinus šiurkštų pažeidimą politinė partija dvejus metus negauna biudžetinio finansavimo", - sakė Audito komiteto pirmininkė L. Graužinienė.
Siekiant, kad valstybės biudžeto asignavimai būtų naudojami tik pagal įstatyme nustatytą paskirtį ir būtų galima užtikrinti veiksmingą kontrolę, visi politinei partijai skirti valstybės biudžeto asignavimai turės būti laikomi atskiroje valstybės biudžeto asignavimų sąskaitoje.
Kaip ELTA jau skelbė, Vyriausioji rinkimų komisija jau paskirstė pusmetinę dotaciją - 3 mln. litų. Didžiausia suma - 679 tūkst. litų - atriekta Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, Socialdemokratų partijai teko 447 tūkst. litų, partijai Tvarka ir teisingumas - 377 tūkst. litų, Tautos prisikėlimo partijai - 245 tūkst. litų, Liberalų ir centro sąjungai - 237 tūkst. litų, Liberalų sąjūdžiui - 176 tūkst. litų, Valstiečių liaudininkų sąjungai - 159 tūkst. litų, Darbo partijai - 148 tūkst. litų, vieną atstovą parlamente turinčiai Naujajai sąjungai - 120 tūkst. litų.
Šiemet iš biudžeto partijoms numatyta skirti 5,5 mln. litų.
