Pirmasis apie viešuosius pirkimus neskelbiamų derybų būdu pranešė portalas tv3.lt, kuris ir iškėlė klausimą, ar pasirinkdama tokį pirkimo būdą Lietuva nepermoka už NATO vadovų susitikimo organizavimą.
Viešųjų pirkimų tarnyba iš viso išanalizavo aštuonis pirkimus, kurie įvykdyti neskelbiamų derybų būdu, ir pripažino, kad visi jie įgyvendinti pažeidžiant įstatymo nuostatas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą prekės ir paslaugos neskelbiamų derybų būdu gali būti perkamos, kai yra bent viena iš sąlygų:
- Jei atviram ar ribotam konkursui nepateikta paraiškų arba visi pasiūlymai netinkami.
- Jei prekes ar paslaugas gali suteikti tik vienas iš tiekėjų (tai gali būti susiję su meno kūriniais).
- Kai pirkimą reikia atlikti ypač skubiai dėl aplinkybių, kurių pirkėjas negalėjo numatyti.
Neskelbiamų derybų būdas dar galėtų būti naudojamas perkant prekes, kai jos yra gaminamos mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai pirkėjas turi ankstesnę pirkimo sutartį ir siekia pirkti papildomai ar reikia pakeisti turimas prekes arba kai prekės yra kotiruojamos ir perkamos prekių biržoje bei kai perkama palankiomis sąlygomis iš bankrutuojančio, likviduojamo tiekėjo.
„Litexpo“ bei Užsienio reikalų ministerija neskelbiamas derybas motyvavo ypatinga skuba dėl aplinkybių, kurių pirkėjas negali numatyti. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba aiškiai nurodė, kad sprendimas surengti NATO vadovų susitikimą Vilniuje buvo žinomas jau labai seniai. Taigi renginys buvo labiau tikėtas ir lauktas nei kad žiema, kiekvieną sezoną nevienodu laiku užklumpanti Lietuvos kelius.
Kaip nurodoma viename iš Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimų, 2021 m. birželio 14 d. NATO šalys Briuselyje nutarė, jog 2022 m. vadovų susitikimas įvyks Madride, o 2023-iųjų – Vilniuje.
Pirminis NATO atstovų delegacijos vizitas dėl to įvyko 2021 m. birželio 28-30 dienomis. Būtent tada buvo nuspręsta, kad „Litexpo“ patalpos ir išorės erdvės yra tinkamiausios tokiam renginiui.
2021 m. gruodžio 8 d. premjerė Ingrida Šimonytė sudarė darbo grupę NATO vadovų susitikimo organizavimui ir veiksmų koordinavimui. Tiksli vadovų susitikimo Vilniuje data paskelbta 2022 m. lapkričio 9 d.
Viešųjų pirkimų tarnybos atliktas patikrinimas parodė, kad daugeliu atvejų ypatingą skubą lėmė ne kažkokios ypatingos aplinkybės, o paprasčiausias neveikimas. Pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerijos ir „Litexpo“ bendradarbiavimo susitarimas pasirašytas mėnesiu vėliau nei pavestas Vyriausybės nutarimu. Aiškindamasi Viešųjų pirkimų tarnybai „Litexpo“ skundėsi, kad ir žodžiu, ir raštu spaudė Užsienio reikalų ministeriją judėti greičiau, bet, regis, veltui.
Nenumatytais įvykiais, kai jau galima taikyti neskelbiamas derybas, laikomi tokie, kai neįprastai viršijamos ekonominio ir socialinio gyvenimo ribos, tarkime, ištinka potvyniai, žemės drebėjimai. Tuo tarpu atliekant pirkimus NATO renginiui ypatinga aplinkybe laikytas Vyriausybės nutarimas, neva jis atsirado gana vėlai.
„Vyriausybės veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypač keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas. Jei būtų priešingai, įprastinė Vyriausybės atliekama teisės aktų vykdomoji veikla viešųjų pirkimų teisės prasme taptų ekstraordinarinė“, – nurodo Viešųjų pirkimų tarnyba, cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį.
Panašiai yra pasisakęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, ne kartą pripažinęs, kad valstybės institucijų veikla ir jos rezultatai nelaikytini nenumatomais įvykiais.
„NATO valstybių narių vadovų susitikimas nėra vienas iš tokių neplanuotų ir neprognozuotų reiškinių, priešingai – tokio masto ir svarbos renginiai yra iš anksto planuojami, derinami, iš anksto žinomi. Nutarimas, bendradarbiavimo sutartis, Darbo grupės patvirtintas pirkimų tvarkaraštis, Užsienio reikalų ministerijos nurodymas atlikti pirkimus skubiai, nepriskirtini nenumatytų įvykių kategorijai vadovaujantis teismų praktika“, – sako Viešųjų pirkimų tarnyba.
Tarnyba nustatė, kad iš esmės ypatingą skubą lėmė užsitęsęs „Litexpo“ ir Užsienio reikalų ministerijos bendradarbiavimo sutarties pasirašymas, techninės specifikacijos derinimas, todėl tai buvo ne ypatingos aplinkybės, o paprasčiausiai neveikimas.
Kas nutiks po Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo? Iš esmės nieko, nes renginys jau įvyko, pinigai yra išleisti, todėl Viešųjų pirkimų tarnyba apsiribojo pažeidimo konstatavimu ir nepateikė jokių rekomendacijų.
Iš viso NATO vadovų susitikimui surengti skirta 38 mln. eurų, iš kurių apie 17 mln. eurų buvo panaudota per „Litexpo“.
O štai kur 8 VPĮ įstatymo akivaizdūs konstatuoti pažeidimai už dešimtis milijonų pinigų - tai tik smukmena - visi pišai tyri, kaip kūdikio ašara ir visai čia ne prie ko ..
