Iš pradžių Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama ministerija siekė priimti specialų vienam renginiui organizuoti skirtą įstatymą, kuris būtų sudaręs sąlygas iš esmės visus pirkimus atlikti neskelbiamų derybų būdu – kai konkrečiai paslaugai teikti pirkėjas pats pasirenka tiekėją be konkurso.
Bet įstatymas „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių vadovų susitikimo Lietuvoje 2023 metais organizavimo“ nenukeliavo net iki Vyriausybės, o Užsienio reikalų ministerija sulaukė daug kritikos tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiųjų.
Regis, G. Landsbergio ministerija ir „Litexpo“ nenuleido rankų ir rado kitą būdą leisti mokesčių mokėtojų lėšas be viešų konkursų – paprasčiausiai pasinaudojo per pandemiją populiaria Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, kuri leidžia pirkimus neskelbiamų derybų būdu vykdyti neprašant Viešųjų pirkimų komisijos sutikimo dėl ypatingos skubos.
Šiuo atveju būtina pabrėžti, kad neskelbiamų derybų pirkimo būdas negalėtų būti motyvuojamas slaptumo poreikiu, nes tam egzistuoja kitas teisės aktas – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas.
Metų neužteko – daug ką pirkti prireikė ypač skubiai
Kad kitas NATO vadovų susitikimas vyks Vilniuje, buvo aišku jau senokai, o 2022 m. birželio 15 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriame nurodoma, kad Užsienio reikalų ministerija yra atsakinga už susitikimo organizavimą bei skirtingų institucijų veiksmų koordinavimą ir kad vadovų darbo sesijos bus organizuojamos „Litexpo“, todėl ministerija su parodų ir kongresų centru įpareigotos imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų pasirengta Aljanso vadovų susitikimui. Taigi Lietuva turėjo metus laiko pasirengti viršūnių susitikimui Vilniuje.
Bet valstybei priklausanti „Litexpo“ savo pirkimus neskelbiamų derybų būdu motyvuoja ypatinga skuba, o bent vienoje vietoje ypatingos skubos priežastimi nurodomos ne objektyvios aplinkybės, bet Vyriausybės įtaka. Dėl tokios skubos Lietuva už paslaugas galimai permoka.
„Prekes reikėjo įsigyti ypač skubiai. Skuba priklausė ne nuo perkančiosios organizacijos sprendimų, o buvo įtakota Vyriausybės sprendimų”, – pirkdama telekomunikacijų paslaugas iš „Telia Lietuva“ už 2,7 mln. eurų motyvavo „Litexpo“.
„Bitė Lietuva“ šį sprendimą apskundė Viešųjų pirkimų tarnybai, bendrovės direktorius Gintas Butėnas viešai teigė, kad „Bitė Lietuva“ tas pačias paslaugas galėjo pasiūlyti 0,94 mln. eurų pigiau.
Neskelbiamų derybų būdu už 1,5 mln. eurų „Litexpo“ įsigijo apšvietimo įrangą iš „Muzikos ekspreso“, už 1,6 mln. eurų – išsinuomojo vaizdo ir konferencinę įrangą bei jos priežiūros paslaugas iš „Screen Service“.
Per neskelbiamas derybas už 788 tūkst. eurų „Litexpo“ įsigijo su renginiais susijusių paslaugų iš įmonės „Konferenta“, už 630 tūkst. eurų – išsinuomojo konstrukcijas iš „Topaz LT“, už 553 tūkst. eurų nuomojama garso įranga ir perkamos priežiūros paslaugos iš „UP Records“.
Neskelbiamos derybos lėmė, kad už 361 tūkst eurų įmonė „Energotecha“ užtikrins elektros energijos tiekimą NATO viršūnių susitikimui, už 203 tūkst. eurų „Statybų techninė priežiūra“ užtikrins, kad viskas atitiktų techninius reikalavimus, už 121 tūkst. eurų „Scenos dizaino idėjos“ teiks projektavimo paslaugas, už 60 tūkst. eurų įmonė „Design Point LT“ suteiks dizaino paslaugas.
Bet, pavyzdžiui, vėliavų stiebams ir jų montavimo paslaugų pirkimui buvo pasirinktos skelbiamos derybos – paslaugas už 35 tūkst. eurų suteiks „AKA Baltic“. Mobilių konteinerių nuomai irgi pasirinktos skelbiamos derybos ir juos už 23 tūkst. eurų išnuomos „BMR Container“.
Dažniausiai pasirenkant neskelbiamų pirkimų būdą „Litexpo“ lakoniškai nurodė Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnį, kuriuo leidžiami tokie pirkimai „jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos“.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas: „To turėtų būti vengiama“
Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad pirkimų būdų yra keletas: tai atviras konkursas, ribotas konkursas, skelbiamos derybos, konkurencinis dialogas, neskelbiamos derybos ir inovacijų partnerystės būdas.
Prekės ir paslaugos neskelbiamų derybų būdu gali būti perkamos, kai yra bent viena iš sąlygų:
- Jei atviram ar ribotam konkursui nepateikta paraiškų arba visi pasiūlymai netinkami.
- Jei prekes ar paslaugas gali suteikti tik vienas iš tiekėjų (tai gali būti susiję su meno kūriniais).
- Kai pirkimą reikia atlikti ypač skubiai dėl aplinkybių, kurių pirkėjas negalėjo numatyti.
Neskelbiamų derybų būdas dar galėtų būti naudojamas perkant prekes, kai jos yra gaminamos mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai pirkėjas turi ankstesnę pirkimo sutartį ir siekia pirkti papildomai ar reikia pakeisti turimas prekes arba kai prekės yra kotiruojamos ir perkamos prekių biržoje bei kai perkama palankiomis sąlygomis iš bankrutuojančio, likviduojamo tiekėjo.
„Kuo šis pirkimo būdas yra kitoks nei, pavyzdžiui, atviras ar ribotas konkursas, tai tuo, kad į neskelbiamas derybas gali būti kviečiamas tik vienas tiekėjas. Dar kitas svarbus dalykas, čia yra nacionalinis Lietuvos reguliavimas, kad tam tikrais atvejais norint vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu yra reikalingas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Bendrai įstatymų numatyti tik keturi atvejai, kada Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas, tai vienas iš atvejų, kuris dažniausiai Lietuvoje taikomas ypač per kovido pandemiją, kai tam tikras prekes, paslaugas ar darbus reikia įsigyti labai skubiai ir ta skuba nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos“ – portalui tv3.lt aiškino Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas.
Pašnekovas teigia, kad ypatinga skubia, kuria grindžiamas neskelbiamų derybų būdo pasirinkimas, negali būti perkančiosios organizacijos neveiklumas arba tiesiog vėlavimas atlikti tam tikrus darbus. Pavyzdžiui, per COVID-19 pandemiją, kai ypač trūko apsaugos priemonių ligoninėms ar globos namams, skuba buvo pateisinama, nes skubiai neįsigijus priemonių galėjo nukentėti gyventojai, priemones galėjo nupirkti kitos šalys.
„Viešųjų pirkimų įstatymas labai aiškiai pasako, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Vadinasi, tos aplinkybės negali būti perkančiosios organizacijos neveiklumas arba tiesiog vėlavimas atlikti tam tikrus pirkimus. Tas skubos pagrindimas, kaip aš juokauju, turi būti parašytas taip, kaip pareiškimas arba raštas prokurorui: pirmas, antras, trečias, ketvirtas, septintas punktai, kodėl ta skuba buvo ir kodėl ji pagrįsta“, – teigia D. Vedrickas.
„Litexpo“ pirkimuose NATO vadovų susitikimui labai dažnai nurodoma, kad remiamasi Viešųjų pirkimo įstatymo 71-ojo straipsnio dalimi apie ypatingą skubą. Detalesnių paaiškinimų nenurodoma.
„Kalbant apie viešųjų pirkimų valdyseną, kokia ji turėtų būti, neskelbiamų derybų vykdymas turėtų būti tik išimtiniais atvejais ir nustatytomis sąlygomis, ką ir sako tiek Europos Sąjungos Viešųjų pirkimų direktyva, tiek įstatymas. Vertinant, ar neskelbiamų derybų būdo pasirinkimas yra pagrįstas, tai vienas ir svarbiausias aspektas, kad negalime paimti atskirų aplinkybių, turime paimti visumą. Kada buvo priimti sprendimai, kada buvo deleguota įstaigoms vykdyti pirkimus, kada suformuoti poreikiai ir taip toliau“, – sako Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius, pridurdamas, kad šiaip ar taip neskelbiamų derybų „turėtų būti vengiama“.
D. Vedrickas teigia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra priėmusi sprendimą vertinti telekomunikacijų paslaugų pirkimą iš „Telia Lietuva“ dėl neskelbiamų derybų pasirinkimo motyvuojant ypatinga skuba, tačiau procesas dar vyksta, mat Viešųjų pirkimų tarnyba turės įvertinti visus aspektus: kreiptis į perkančiąją organizaciją, ekspertus, kviestis konkurentus ar potencialius tų pačių paslaugų tiekėjus.
„Mes, kaip tarnyba, nevertinome dar nė vieno „Litexpo“ pirkimo kalbant apie NATO viršūnių susitikimą, dėl skubos, ar ji pagrįsta, ar nepagrįsta. Esame priėmę sprendimą vieną pirkimą vertinti dėl neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo – čia žiniasklaidoje nuskambėjęs atvejis dėl telekomunikacijų įsigijimo. Tačiau bendrai neturėtų būti piktnaudžiaujama neskelbiamų derybų vykdymo atvejais“, – teigia D. Vedrickas.
Signalas iš Seimo buvo aiškus
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras L. Savickas atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais Užsienio reikalų ministerija siekė atskiru įstatymu „įsiteisinti“ netrukdomą galimybę pirkti prekes ir paslaugas neskelbiamų derybų būdu, bet kai dėl buvo sugėdinta, tuomet, regis, pasirinko kitą kelią – viską motyvuoti ypatinga skuba.
„Jau tada ir opozicija, ir dalis valdančių kėlė klausimus bei įtarimus, kad tas įstatymo projektas gali būti bandymas ieškoti išimčių, tiesiog iš anksto pasiteisinti naudojant šį pirkimo būdą. Norėta, kad tam pritartų Seimas, tačiau sulaukus kritikos to kelio atsisakyta, todėl, matyt, iš esmės nutarta daryti lygiai tą patį, tik surandant kitą būdą“, – portalui tv3.lt teigė L. Savickas.
Parlamentaras sako, kad tikriausiai niekas nė nebūtų pastebėjęs, kaip vykdomi visi pirkimai NATO viršūnių susitikimui, jeigu pirkimo skaidrumu nebūtų suabejojusi įmonė „Bitė Lietuva“, kuri pareiškė, jog tas pačias paslaugas galėjo suteikti iki 0,94 mln. eurų pigiau.
„NATO viršūnių susitikimui organizuoti, jei neklystu, skiriama apie 38 mln. eurų. Viešasis interesas yra žinoti, kaip viskas organizuojama, kokiu būdu organizuojami viešieji pirkimai. Pati situacija neramina: ministerija prieš metus gavo labai aiškų signalą iš Seimo, jog nėra pritarimo tokiam pirkimų organizavimui per neskelbiamas derybas, tai ta intencija turėjo būti išgirsta. Tačiau pasirinktas kitas kelias“, – sakė L. Savickas.
Parlamentaras balandžio pradžioje kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją bei Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“, prašydamas pateikti paaiškinimą, kokiu pagrindu buvo taikyta ypatinga skuba. Tuomet jis iškėlė ir abejonę dėl interesų konflikto atliekant tinklo ir jo veikimui skirtų prekių nuomos pirkimą iš „Telia Lietuva“, nes „Litexpo“ valdybos narys Aleksandras Golod drauge yra ir „Telia Lietuva“ pardavimų padalinio vadovas.
„Šiuo atveju tik dėl vieno pirkimo vienas konkurentas iškėlė dvejonių, kad galimai permokėta apie 30 proc. Jeigu tai tiesa ir jeigu panašiu mastu permokame už kitas paslaugas, tai didžiulė žala valstybei“, – aiškina Seimo narys.
Socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas taip pat neįžvelgia priežasčių, kodėl reiktų daugumą pirkimų NATO viršūnių susitikimui vykdyti neskelbiamų derybų būdu motyvuojant ypatinga skuba: „Tiesiog nelabai suprantama, kodėl perkančioji organizacija renkasi tokį pirkimo būdą. Anksčiau negalėjo? Kas čia užsidegė?“
„Be papildomų paaiškinimų, aš nemanau jokios priežasties, kodėl perkančioji organizacija negalėtų rinkoje nupirkti tų paslaugų, pagal tas kategorijas, kurias paminėjote. Tiesiog perki ir nuperki“, – sakė G. Paluckas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pasakoja, kad jo patirtis sako, kad neskelbiamų derybų būdas turėtų būti papildomas perkant prekes ar paslaugas, bet didžiuosius pirkimus geriau atlikti atviro konkurso būdu.
„Neskelbiamų derybų būdas leidžiamas įstatyme, tačiau, na, paprastai, jeigu įmonė naudoja šį būdą, tai labiau kokiems papildomiems darbams, nedidelėms sumoms arba tikrai, kai reikalinga ypatinga skuba. Bet jeigu čia išeina, kad dauguma pirkimų vykdomi neskelbiamų derybų būdu, tai žinau, jog neskelbiamų derybų būdas būna pasirenkamas kaip priedanga tokia: neskubama, o paskui staiga nelieka laiko. Šiuo atveju negaliu nieko teigti apie „Litexpo“, gal jie nurodymą gavo, kad reikia tą ir aną padaryti skubiai. Šiaip sakau, ta praktika gali būti toleruojama ir vertinama kaip pasiteisinanti, bet kai pagrindiniai pirkimai daromi neskelbiamų derybų būdu, tai man kreivai atrodo“, – teigia E. Gentvilas.
„Litexpo“: negalime visų pirkimų vykdyti vienu metu
Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ savo paaiškinimą į antradienį užduotus klausimus pateikė penktadienį jau pasirodžius publikacijai. Pateikdamas savo paaiškinimą dėl vykdomų viešųjų pirkimų, centras pabrėžė, jog centras glaudžiai bendradarbiauja su prie Vyriausybės įsteigta specialia darbo grupe ir nuo pat 2022 m. spalio mėnesio intensyviai vykdo parengiamuosius darbus, kad šių metų liepos 11-12 dienomis Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas būtų organizuotas sėkmingai.
Pasak „Litexpo“ renginių ir rinkodaros skyrių vadovės Eglės Gudauskienės, susitikimo organizavime dalyvauja daug valstybės institucijų, o pats vadovų susitikimas organizuojamas laikantis detalių NATO tarptautinio sekretoriato nustatytų reikalavimų, kuriuos Lietuva privalo įgyvendinti.
„Aukščiausi NATO kokybės ir saugumo reikalavimai, didžiulė darbų apimtis bei itin trumpas pasirengimui skirtas laiko terminas yra pagrindiniai kriterijai, griežtai įrėminantys ir sąlygojantys visus „Litexpo“ vykdomus parengiamuosius darbus. Darbų planui taip pat turėjo įtakos visų institucijų numatytas pirkimų eiliškumas, poreikis tiekėjams tinkamai pasiruošti sutarčių vykdymui, poreikis turėti tiekėjo atstovą tolimesnėms konsultacijoms su NATO Tarptautiniu sekretoriatu bei laikas, reikalingas tiekėjams įvykdyti visus su NATO saugumu susijusius reikalavimus“, – teigia E. Gudauskienė.
„Būtina pažymėti, kad itin dažnai vienų darbų atlikimas priklauso nuo kitų, tai yra neatlikus vienų darbų, pirkimų, kitų pradėti neįmanoma. Tai reiškia, kad dauguma viešųjų pirkimų negali būti organizuojami, o viešojo pirkimo sutartys negali būti vykdomos vienu metu, tačiau turi būti vykdomi paeiliui, viena po kitos“, – pridūrė „Litexpo“ atstovė.
Pasak jos, NATO vadovų aukščiausio lygio susitikimo parengiamiesiems etapams reikalinga įvykdyti eilę skirtingų viešųjų pirkimų procedūrų, pavyzdžiui, įsigyti: 1) techninį projektą pagal NATO pateiktus reikalavimus, 2) inžinerinius sprendinius, siekiant pritaikyti esamą „Litexpo“ infrastruktūrą renginio poreikiams, 3) baldų projektavimo ir gamybos paslaugas, 4) įrengimo paslaugas ir kita.
„Šie viešieji pirkimai negali būti vykdomi vienu metu, o turi būti vykdomi tik vienas po kito. Pavyzdžiui, pirmiausia reikia įsigyti inžinerinius sprendinius, projektavimo paslaugas ir tik tada, pagal gautus sprendinius, galima pradėti organizuoti ir vykdyti baldų projektavimo, gamybos ir kitų paslaugų ar darbų viešuosius pirkimus. Vienu metu negali būti perkami ir inžineriniai sprendiniai, ir projektavimo paslaugos bei baldai, kadangi, akivaizdu, kad neturint techninio projekto, inžinerinių sprendinių, nėra aišku, kokio dizaino paslaugų gali reikėti, juolab, kokius baldus įsigyti“, – sako E. Gudauskienė.
Anot „Litexpo“, būtent dėl nurodytų priežasčių, visi planuojami pirkimai ir jų sutarčių pasirašymo datos yra išdėstytos laike taip, kad būtų objektyviai spėta per turėtą laiką tinkamai pasiruošti NATO šalių vadovų susitikimui. Tai lemia ir tai, jog visas viešojo pirkimo procedūras „Litexpo“ privalo įgyvendinti, o ir pačias viešojo pirkimo sutartis sudaryti itin kritiškai skubiai.
Pateikė chronologiją
Lietuvos parodų ir kongresų centras taip pat pateikė visą įvykių chronologiją, iš kurios būtų galima susidaryti nuomonę, kaip vyksta visi darbai ir kam reikia pasirinkti viešuosius pirkimus neskelbiamų derybų būdu.
2022 m. rugpjūčio 1 d. tarp Užsienio reikalų ministerijos ir „Litexpo“ buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl „Litexpo“ patalpų ir išorės erdvių pritaikymo NATO šalių vadovų susitikimui. Sutartyje nurodyta, kad „Litexpo“ įsipareigoja pagal NATO tarptautinio sekretoriato pateiktus reikalavimus patalpoms, griežtai laikantis ministro pirmininko sudarytos darbo grupės patvirtinto NATO šalių vadovų susitikimo organizavimo darbų tvarkaraštyje nustatytų terminų, atlikti nurodytus viešuosius pirkimus tam, jog įsigytų darbų, prekių ir paslaugų, reikalingų pritaikymo darbams atlikti. Tvarkaraštyje didžioji dauguma viešojo pirkimo sutarčių sudarymo terminų buvo numatyti 2022 m. II pusėje.
NATO tarptautinio sekretoriato nariai tik 2022 m. rugsėjo 26 d. apsilankė Lietuvoje ir „Litexpo“ tam, kad įvertintų preliminarius renginio planus, pateiktų savo reikalavimus bei pastebėjimus dėl NATO šalių vadovų susitikimo organizavimo.
Iki šio vizito, didelė dalis poreikių, pagal kuriuos formuojamos viešiesiems pirkimams vykdyti reikalingos techninės specifikacijos, apskritai nebuvo žinoma. Todėl Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ negalėjo net pradėti vykdyti viešųjų pirkimų, nežinodami tikslių techninių poreikių, pirkimų apimčių ir kitų svarbių aspektų.
Su Užsienio reikalų ministerija suderinta bendra planuojama pirkimų vertė, siekiant pritaikyti „Litexpo“ infrastruktūrą renginiui, gali siekti apie 17 mln. su PVM. Pirkimo būdą kiekvienu konkrečiu atveju lemia ir lems konkrečios aplinkybės kaip tai numato Viešųjų pirkimų įstatymas, o visi susiję dokumentai bus skelbiami viešai.
Teigia, kad skuba pateisinama
Pasak „Litexpo“, darbų ir pirkimų planavimas bei vykdymas yra dinamiškas, besikeičiantis procesas, jo metu vyksta nuolatinis intensyvus bendradarbiavimas su kolegomis iš NATO ir Užsienio reikalų ministerijos – tikslinami įvairūs techniniai aspektai, konsultuojamasi dėl tinkamiausio reikalavimų įgyvendinimo būdo.
„Jūsų paklausime nurodyti viešieji pirkimai, kuriuos vykdė „Litexpo“, siekiant pasirengti NATO vadovų susitikimui, buvo teisėtai ir pagrįstai vykdomi neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu“, – sakoma „Litexpo“ atsakyme.
Anot E. Gudauskienės, neskelbiamos derybos gali būti pasirenkamos, kai pirkimai turi būti atlikti itin skubiai ir kai perkančioji organizacija negali kontroliuoti aplinkybių, tai yra, kai aplinkybės nepriklauso nuo pirkėjo.
„Šiuo atveju susiklostė visos aplinkybės, kurios lėmė teisėtą ir būtiną pagrindą viešuosius pirkimus organizuoti būtent neskelbiamų derybų būdu. „Litexpo“ didžiąją dalį pirkimų privalėjo ir privalo vykdyti itin skubiai. „Litexpo“ objektyviai nebūtų galėję sudaryti viešojo pirkimo sutarčių nurodytais terminais vykdydami tarptautinio ir ar supaprastinto atviro viešojo pirkimo procedūras dėl pirkimo procedūrų terminų“, – sako „Litexpo“ atstovė.
E. Gudauskienė teigia, kad telekomunikacijų paslaugų viešojo pirkimo sutartį centras turėjo sudaryti ne vėliau, kaip iki 2022 m. pabaigos. Atstovės tvirtinimu, tokia data buvo nustatyta, nes visą įsigyjamą įrangą objektyviai būtina užsakyti bent 6 mėnesius iki numatomo renginio tam, kad ji būtų pristatyta laiku, asmenims, kurie renginio metu teiks paslaugas padidinto saugumo patalpose, turi būti išduotas Valstybės saugumo departamento leidimas dirbti su slapta informacija, o asmenų patikra ir leidimų dirbti su slapta informacija išdavimas trunka pusę metų.
Be to, pasak E. Gudauskienės, viena iš NATO šalių vadovų susitikimo saugumo užtikrinimo priemonių yra kritinės infrastruktūros, kurios pažeidžiamumas dėl kibernetinių incidentų gali turėti rizikos renginio eigai, rizikos vertinimas. Į šią kritinę infrastruktūrą įeina ir telekomunikacijų įrenginiai. Rizikos vertinimą atlieka Nacionalinio kibernetinio saugumo centras, o tokį vertinimą yra numatyta atlikti ne vėliau, kaip iki 2023 m. balandžio 6 d.
„Tai reiškia, kad iki šios dienos, „Litexpo“ privalo būti jau faktiškai įsigiję reikalingus telekomunikacijos įrenginius. Atsižvelgiant į tai, kad tokių įrenginių pristatymo terminas neretai gali užtrukti iki 6 mėnesių, viešojo pirkimo sutartis kritiškai turėjo būti sudaryta ne vėliau nei iki 2022 m. pabaigos“, – nurodė atstovė.
Atsakyme taip pat pažymėta, kad organizuodama pirkimus neskelbiamų derybų būdu „Litexpo“ visada atlikdavo rinkos tyrimą, kurio metu vertino potencialius tiekėjus ir jų galimybes paslaugas, prekes pristatyti ir suteikti laiku.
„Analizuojant kiekvieną reikalingą įvykdyti pirkimą buvo įvertinta tai, kad daugumą viešųjų pirkimų vykdant atviro konkurso būdu, kyla milžiniška rizika, kad NATO šalių vadovų susirinkimui tinkamai ir laiku bus nepasiruošta. Tokia situacija lemtų milžinišką reputacinę žalą visai Lietuvos Respublikai, kaip NATO strateginei partnerei“, – teigia E. Gudauskienė.
Ministerija: sprendimus priima pirkėjas
Užsienio reikalų ministerijos, kuri yra pagrindinė už Aljanso vadovų susitikimo organizavimą ir organizavimo koordinavimą atsakinga institucija, buvo pasiteirauta, ar ją tenkina tai, jog dauguma viešųjų pirkimų yra vykdomi neskelbiamų derybų būdu, nors tai nėra pats skaidriausias lėšų leidimo būdas.
Ministro G. Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė pabrėžė, kad Užsienio reikalų ministerija neturi galių vertinti viešųjų pirkimų teisėtumą ir nėra atsakinga už kitų institucijų ar bendrovių veiksmus.
Ji nurodė, kad organizuojant vadovų susitikimą dalyvauja daug Lietuvos institucijų, kurios visos turi laikytis NATO Tarptautinio sekretoriato nustatytų reikalavimų.
Pasak P. Levickytės, susitikimui Vilniuje organizuoti sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, vadovaujama Vyriausybės vicekanclerio, kuriai pavesta koordinuoti organizacinius, finansinius, teisinius ir kitus susijusius klausimus.
„Vyriausybė taip pavedė darbo grupei patvirtinti NATO šalių vadovų susitikimo organizavimo darbų planą, kurio turi laikytis visos NATO šalių vadovų susitikimo organizavime dalyvaujančios perkančiosios organizacijos ir kiti NATO šalių vadovų susitikimo organizavime dalyvaujantys subjektai. Sudarant ir derinant darbų planą dalyvavo visi suinteresuoti subjektai, tarp jų – ir „Litexpo“ bei šios bendrovės akcijas valdanti Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, – teigia Užsienio reikalų ministerija.
Anot jos, sprendimą, kokį pirkimo būdą pasirinkti, priima kiekviena perkančioji organizacija atskirai, įvertinusi teisinių, faktinių, techninių veiksnių visumą, taip pat reikalingą laiką tokiam pirkimui atlikti bei palikdama tiekėjui laiko pasirengti sutarties vykdymui.
„Taip pat norėtume pažymėti, kas negalime pilnai sutikti su teiginiu, kad NATO viršūnių susitikimui organizuoti valstybės lėšos dažniausiai yra leidžiamos atliekant didžiulius pirkimus neskelbiamų derybų būdu. Kaip jau minėjome, pirkimo būdo pasirinkimą įtakoja daugybė veiksnių. Užsienio reikalų ministerija, įvertinusi visus šiuos faktorius ir galimas rizikas ministerijai priskirtus supaprastintus ir tarptautinius viešuosius pirkimus vykdo atviro konkurso būdu“, – teigia ministro atstovė spaudai P. Levickytė.
