„Šnekant apie veido atjauninimą arba veido priežiūrą, turime pradėti tuo užsiimti nuo kokių 30 metų. Tais metais odoje pradeda mažėti hialurono koncentracija, veido audiniai praranda elastingumą, pradeda smukti žemyn“, – įspėjo gydytojas.
Pasak V. Kaikario, veido operacija – tai pati sunkiausia plastinėje chirurgijoje taikoma „artilerija“. Tokia operacija yra atliekama, kai žmogui yra virš 50 metų.
Visais laikais buvo ieškoma tiek jaunystės eliksyro, tiek įvairiausių būdų, kaip sustabdyti laiką. Daugiau kaip prieš 100 metų buvo atlikta ir pirmoji veido patempimo operacija.
„Ši operacija aprašyta dar 1901 metais, ją atliko Berlyno profesorius E. Holanderis. Ritidektomija. Kalbant medicinine kalba, buvo atliktas raukšlių panaikinimas“, – pasakojo med. m. dr. V. Kaikaris.
„Fi Clinica“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas atskleidė, jog pačioje pradžioje tai buvo tik veido odos pertekliaus, kuris atsiranda su amžiumi, pasmukimo pašalinimas, tačiau šiandien ši operacija apima daug gilesnius sluoksnius.
„Tai nėra tik veido oda, tai yra poodis, veido raumeninis sluoksnis, kuris visas bendrai sudaro ilgalaikį efektą ir daug natūralesnį vaizdą po operacijos“, – dėstė V. Kaikaris.
Veido patempimo procedūra gali būti atliekama naudojant kelis metodus ir būdus, tačiau konkretus sprendimas pritaikomas kiekvienam pacientui individualiai.
„Šnekant apie veido patempimo operaciją, yra taikoma labai daug metodikų. Kaip aš mėgstu sakyti savo pacientams: „Dievas yra vienas, o tikėjimų – daug“. Yra operacijų, kurios padaromos minimaliai invazyviai: su mažiais pjūviais, vietine sedacija, tačiau kuo daugiau audinių yra patempiama ir fiksuojama, tuo rezultatas yra ilgesnis“, – sakė plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
V. Kaikaris atskleidė, jog tikroji veido patempimo operacija trunka apie 4 valandas ir susideda ne vien iš odos pašalinimo, o rezultatas, kad ir kaip norėtume, nėra amžinas.
„Šiame pasaulyje nieko nėra amžino. Operacijos rezultatus geriausiai pamatome po 4-6 mėnesių, o jie laikosi maždaug 10-12 metų. Būna taip, kad pacientai ateina ir pakartotinai operacijai“, – pasakojo plastikos chirurgas.
Neretai žmonės baiminasi, kad po operacijos gali matytis pjūvių randeliai. Operacijos metu plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai pjūvius stengiasi atlikti tose vietose, kuriose jie mažiau matytųsi, pavyzdžiui, būtų uždengti ar sutaptų su natūralios raukšlės linija.
„Jeigu yra daromas pilnas audinių patempimas, operacijos metu, veido srityje yra padaromi pjūviai palei plaukų liniją, aukščiau fiksuojant kaktą. Pjūviai daromi aplink ausis, už ausies ir šiek tiek nusileidžiant pagal plaukų liniją. Ši operacija yra daroma tam, kad būtų pakelti skruostai, žandenos, kaklo audiniai“, – kalbėjo V. Kaikaris.
Pasak gydytojo, jeigu yra didelis kaklo poodžio sluoksnis, tuo pačiu yra padaromas ir riebalų nusiurbimas iš kaklo srities. Jeigu kaklo raumenys yra labai prasiskyrę ir yra daug kabančios odos kaklo apačioje, pasmakrėje, pjūvis daromas ir smakre.
„Visi šie pjūviai, jeigu jie susiuvami be didelio tempimo, taip, kad oda susiglaustų, tampa nematomi arba mažai įžiūrimi jau po 4-5 mėnesių“, – atskleidė V. Kaikaris.
Plastikos chirurgas pasakojo, kad siekiant geriausio rezultato, daug dėmesio operacijos metu skiriama ir žmogaus odos būklei.
„Odos kokybė priklauso nuo daug papildomų faktorių: drėgnumo, poodinio sluoksnio, todėl šios veido patempimo operacijos dažnai būna derinamos ir su riebalų nusiurbimu pasmakrėje, riebalų įleidimu į skruostą, papildymu smilkinių srityse. Persodinant riebalus įsodiname kamienines ląsteles, o riebalų persodinimas pagerina odos kokybę“, – dėstė med. m. dr. V. Kaikaris.
Po operacijos rekomenduojama pusantro mėnesio vengti didelio fizinio krūvio, karščio, saulės ar soliarumo procedūrų. Pacientai įspėjami ir apie tai, kad po operacijos keletą savaičių gali likti mėlynės, patinimas, matytis kraujosruvos.
Nors operacijos komplikacijos yra retos, tačiau gali pasitaikyti. Pavyzdžiui, gali atsirasti rizika, kad sutriks ir mimika. Tokiais atvejais taikoma fizioterapija, kraujotaką ir nervų atsistatymą skatinančios priemonės. Dažniausiai tereikia laiko, kad atsistatytų sutrikusi mimikų raiška.
„Kiekviena operacija turi savas rizikas – tai yra bendrosios chirurginės rizikos. Kiekvienas pacientas turi būti supažindintas ir pasirašyti, kad tikrai tai supranta. Kiekviena intervencija turi rizikos, net ir įsipjovus pirštą gali supūliuoti žaizda ir išsivystyti sepsis, bet, žinoma, chirurginės operacijos yra daromos labai saugiai, laikantis sterilumo, kruopštumo“, – pasakojo plastikos chirurgas.
Pasak V. Kaikario, didžiausi operacijos pavojai vis dėlto yra kraujavimas. Tai ypač pasitaiko operuojant vyrus, kurių oda yra šiek tiek storesnė.
„Kiekvienas pacientas turėtų žinoti, pas ką jis operuojasi, kiek operuojantis daktaras yra padaręs tokių operacijų. Jeigu gydytojas supranta, ką jis daro, tada ir rezultatai tikrai būna geri“, – teigė chirurgas.
Pasak medicinos mokslų daktaro V. Kaikario, pacientas ir chirurgas visada turi aptarti ne tik operacijos apimtį, įsiskverbimo laipsnį bei galimas rizikas, bet ir tai, kokio rezultato tikėtis.
„Jeigu pas mane ateina pacientas, aš visada pasakau, kad jam tikrai nereikės keisti paso. Gražiausias rezultatas yra tada, kai žmonės aplink nepastebi, jog buvo atlikta operacija§“, – sakė V. Kaikaris.
