Rytoj sukaks metai, kai darbą pradėjo šios kadencijos Seimas. Pirmąjį ketvirtadalį parlamentarų kelio ženklino visuomenės nepasitikėjimas, politinės rietenos ir nuolatiniai skandalai.
Naktiniai įstatymų priėmimai, prabangių automobilių nuomai leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai ir paprastų krašto žmonių interesų nepaisymas - visuomenė prieš metus kadenciją pradėjusį Seimą laiko blogiausiu už visus buvusius.
Valdančioji koalicija pirmuosius darbo parlamente metus vertina kaip kupinus iššūkių ir Lietuvos labui atliktų gerų darbų. Opozicijos atstovai negaili kritikos valdantiesiems, kaltina juos sukėlus nepasitikėjimą valstybe ir neatmeta pirmalaikių Seimo rinkimų galimybės.
Nebėra kur smukti
Sociologas Vladas Gaidys pažymi, kad šis Seimas yra nepopuliariausias per vienuolika metų, kai buvo pradėti daryti panašūs tyrimai. Dabartiniu parlamentu pasitiki tik 5 proc. rinkėjų, nepasitiki - net 76 procentai. "Tas nepasitikėjimas stebėtinai stabilus. Vienintelis šuolis įvyko sausį po riaušių Nepriklausomybės aikštėje, kai nepalankumas Seimui padidėjo dar 16 procentų", - sakė V.Gaidys. Naujausi "Eurobarometro" duomenys rodo, kad Lietuvos parlamentas pagal pasitikėjimą dalijasi 25-26 vietas su Bulgarija. Blogiau tėra tik Latvijoje.
"Mano akimis, Seimas nepopuliarus ir dėl to, kad politikai patys sukuria smulkmeniškų savanaudžių įvaizdį. Nematyti nė menkiausių požymių, kad jie bent norėtų parodyti solidarumą su savo rinkėjais, kurių daugumai dabar yra labai sunku", - sakė V.Gaidys. Abejonių kyla ir dėl kai kurių Seimo narių profesionalumo.
Antra vertus, būti Seimo nariu nereiškia automatiškai turėti neigiamą reitingą. "Pavyzdžiui, žmonės pasitiki Irena Degutiene, Algirdu Butkevičiumi", - teigė sociologas. Jis nepuoselėja didesnių vilčių, kad šio Seimo autoritetas per likusius trejus metus galėtų pakilti. "Paprastai aukščiausi parlamento reitingai būna tik jį išrinkus, vėliau pamažu smunka. Toks dėsnis galioja visose šalyse. Tačiau dabar neįsivaizduoju, kur Seimo populiarumas gali dar smukti", - pabrėžė V.Gaidys.
Įvertins rytoj
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimo darbo viešai nevertina. Tačiau ji džiaugiasi savo komandos ir parlamento bendradarbiavimu. "Prezidentė Seimui skiria daug dėmesio. Ji nusiteikusi kuo aktyviau su juo bendradarbiauti, drauge ieškoti konstruktyvių sprendimų", - LŽ aiškino D.Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys.
Seimo pirmininkė I.Degutienė savo požiūrį į parlamento darbą ketina pateikti rytoj. Ji rengia kalbą, kuria iš Seimo posėdžių salės tribūnos kreipsis į kolegas. Joje I.Degutienė ne tik apžvelgs nuveiktus darbus, bet ir nubrėš ateities veiklos gaires bei perspektyvas.
Nemalonus nepasitikėjimas
Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis apgailestavo kol kas negalįs Seimo darbo vertinti teigiamai. Esą dėl to kalta valdančiosios daugumos vykdoma politika. Parlamento įvaizdžiui, jo nuomone, pakenkė ir tam tikri politikos naujokų veiksmai bei laikysena. "Sudėjus visa tai į viena, galima gauti atsakymą, kodėl visuomenės požiūris į Seimą yra toks prastas", - įsitikinęs V.Mazuronis.
Opozicijos lyderis prisipažino, kad gyventojų nepasitikėjimas tautos išrinktaisiais - labai nemalonus. "Dėl to kartais būna nesmagu ir gėda. Juk žmonėms nesvarbu, esi iš valdančiosios daugumos ar opozicijos. Seimo narys jiems yra valdžios atstovas, turintis atsakyti už viską, kas vyksta valstybėje", - aiškino jis.
V.Mazuronio nuomone, artimiausiu metu būtina taisyti pašlijusį Seimo įvaizdį. Šiam reikalui tereikia priiminėti žmonėms naudingus sprendimus ir vengti politinių skandalų.
Klaidas ištaisė
Didžiausios Seime Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma įsitikinęs, kad parlamentas su atsakomybe, tekusia jam ekonomikos krizės akivaizdoje, susitvarkė gana neblogai. "Šie metai buvo itin sudėtingi. Tačiau galime pasidžiaugti, kad juos pragyvenome be ypatingų socialinių neramumų, koalicija priėmė visus planuotus ir kraštui būtinus sprendimus", - aiškino jis.
Jis džiaugėsi, kad nors nuo valdančiųjų ir atskilo Seimo frakcija "Viena Lietuva", koalicija gyvuoja ir yra pajėgi priimti reikalingus sprendimus, stabiliai dirba Vyriausybė.
J.Razma pabrėžė, kad per pirmuosius metus Seime nuveikta nemažai svarbių darbų. Esą susitelkta ne tik į sunkmečio pasekmes leidžiančius amortizuoti sprendimus, bet ir imtasi įvairių reformų (pavyzdžiui, aukštojo mokslo pertvarkos).
Konservatorius pripažino, kad Seimui nepavyko išvengti ir klaidų. Tačiau, anot J.Razmos, jas pastebėję valdantieji tuoj pat ėmėsi taisyti padėtį. "Realios neigiamos įtakos mokesčių reforma neturėjo. Poveikį tam daro politinių oponentų nustatytas neigiamas propagandinis fonas. Opozicijos paklausę gyventojai patiki, kad "naktiniai mokesčiai" turėjo baisių pasekmių tam tikroms verslo rūšims", - įsitikinęs jis.
Neišmoko susikalbėti
Didžiausios Seimo opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius praėjusius metus pavadino "didelės panikos visuomenėje" skleidimo laikotarpiu. "Dėl to žmonės nusivylė politinėmis partijomis, Seimu ir Vyriausybe", - teigė politikas.
Pasak jo, valstybė valdoma chaotiškai, o politikai, spręsdami aktualius klausimus, kol kas neišmoko susikalbėti vieni su kitais. "Džiaugiuosi, kad pastaruoju metu tartis pradėjo opozicijoje esančios Seimo frakcijos. Nebeliko tos nesveikos konkurencijos, kurią pasėjo Darbo partijos vadovas, duodamas saviškiams nurodymus kovoti su Socialdemokratų partija ir frakcija", - sakė A.Butkevičius.
Jis apgailestavo, kad beveik visi jų frakcijos pateikti siūlymai dėl valdančiųjų ir opozicijos trinties buvo atmesti, nes juos teikė "ne tie politikai". "Vis dėlto kai kurie valdančiosios koalicijos nariai dabar jau supranta, kad pagaliau atėjo laikas vieniems kitus išgirsti", - sakė A.Butkevičius. Tačiau jei padėtis ir parlamento frakcijų santykiai nesikeis, politikas neatmeta pirmalaikių Seimo rinkimų galimybės.
Skubėti neefektyvu
Politologas Algis Krupavičius pažymėjo, kad pirmuosius kadencijos metus Seimas pradėjo itin sudėtingu laikotarpiu. Dėl to šios kadencijos parlamentarai, kitaip nei pirmtakai, dvigubai daugiau įstatymų priima mažiau išdiskutavę - skubos ar ypatingos skubos tvarka. "Tai lėmė kai kuriais klausimais neefektyvią ir neapgalvotą politiką. Net Seimo komitetų pirmininkai nespėdavo susipažinti su įstatymo projektais, tačiau už juos balsuodavo", - pabrėžė politologas.
A.Krupavičius atkreipė dėmesį, kad, palyginti su praėjusios kadencijos Seimu, dabartiniame parlamente įregistruojama trečdaliu daugiau teisės aktų projektų. Tačiau įstatymų priimama 40 proc. mažiau nei anksčiau.
Šios kadencijos Seimas pasiekė antirekordą ir kitoje srityje - turėjo trumpiausiai nuo kadencijos pradžios dirbusį Seimo pirmininką - Arūną Valinską. Politologas priminė, kad paprastai parlamento vadovai padirbėdavo bent metus kitus. Kaip niekada greitai, anot A.Krupavičiaus, prasidėjo ir valdančiosios koalicijos aižėjimas.
Per daug energijos niekams
Politologas Tomas Janeliūnas mano, kad pirmieji parlamento veiklos metai išskirtini tuo, jog visuomenė nusivylė Seimo galimybėmis spręsti rimtus ir visiems aktualius klausimus. "Pirmas ir ryškus Seimo nekompetencijos pavyzdys buvo Tautos prisikėlimo partijos atstovų veikla, peripetijos dėl Seimo pirmininko galimybių vadovauti ir atstovauti parlamentui", - sakė jis. Politologo nuomone, pasitikėjimas Seimu ir tuomečiu jo pirmininku A.Valinsku buvo beveik tapatūs dalykai. "Natūralu, kad vadovo vertinimas turi įtakos visos institucijos vertinimui", - teigė T.Janeliūnas.
Anot politologo, daugelį geresnių pastarojo meto Seimo darbų užgožė skandalai, kurie atkreipdavo visuomenės, žiniasklaidos ir net tarptautinių institucijų dėmesį. Pavyzdys - Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. "Tokiais prieštaringais ir neatsakingais sprendimais Seimas pats gadina savo reputaciją", - mano politologas.
Pasak T.Janeliūno, visus metus viešumoje dominavusios parlamentinių išlaidų, politikų automobilių nuomos temos, kurioms svarstyti parlamentarai išeikvojo daug energijos, liudija, kad Seimo nariai krizės akivaizdoje nesugeba solidarizuotis su savo rinkėjais.
Šiam Seimui politologas prognozuoja prastą ateitį. "Vienintelis geras sprendimas - pakeistas Seimo pirmininkas. I.Degutienės veiksmai teikia vilčių, kad vidinės parlamento reformos pagaliau bus baigtos ir politikai užsiims esminiais reikalais", - sakė T.Janeliūnas. Jis vylėsi, kad parlamento vadovės ryžtas gali paskatinti ir kitus Seimo narius kritiškai peržiūrėti savo ligšiolinę veiklą.
Yra tobulintinų dalykų
Finansų analitikas Gitanas Nausėda Seimą vertina pragmatiškai, pagal tai, ar šis sugeba suformuoti dirbti galintį ministrų kabinetą. "Kad ir kokia Vyriausybė būtų, mylime ją ar ne, kol kas ji dirba stabiliai. Ir valdančioji koalicija nėra žlugusi, nors jai tikrai nelengva. Taigi šiuo požiūriu galima sakyti, kad Seimas yra darbingas", - teigė G.Nausėda. Antra vertus, jį, kaip pilietį, Seimas, raginantis gyventojus susiveržti diržus, tačiau pats tai darantis labai nenoriai, nuteikia nemaloniai. "Švelniai tariant, parlamento veikloje yra daug tobulintinų dalykų", - sakė G.Nausėda.
Kalbėdamas apie artimiausią ateitį analitikas nuogąstavo dėl galimo politinio nestabilumo, nes krizė dar neįveikta. Valdančiosios koalicijos tvirtybė gali susvyruoti priimant 2010-ųjų valstybės biudžetą. "Kaip pilietis to tikrai nenorėčiau, tačiau objektyvios realijos nėra linksmos. Visuomenės nepasitenkinimas gyvenimu vis labiau didėja. Natūralu, kad tokios nuotaikos veikia ir valdančiąją koaliciją", - sakė G.Nausėda. Jis neatmetė tam tikrų politinių sukrėtimų galimybės. "Tačiau ekonomikai tai gali neišeiti į naudą", - teigė analitikas.
***
2008 -ųjų lapkričio 17 d. Seimas susirinko į pirmąjį posėdį.
Lapkričio 18 d. iš antro karto Seimo pirmininku išrinktas Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis A.Valinskas.
Lapkričio 27 d. Seimas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderį Andrių Kubilių patvirtino premjeru.
Gruodžio pabaigoje, taisydamas mokestinius įstatymus, Seimas dirbo iki išnaktų.
Gruodžio 22 d. priimtas 2009 metų valstybės biudžetas, kuris vėliau buvo taisytas ir tikslintas du kartus.
2009-ųjų sausio 16 d. profsąjungos prie Seimo surengė mitingą, kuris baigėsi riaušėmis.
Gegužės 19 d. Seimo opozicijos iniciatyva buvo surengta nepasitikėjimo procedūra tuomečiam finansų ministrui Algirdui Šemetai. Ji žlugo. Vėliau A.Šemeta buvo deleguotas į Briuselį, gavo eurokomisaro portfelį. Finansų ministro postą užėmė Ingrida Šimonytė.
Birželį opozicijos lyderiu tapo frakcijos "Tvarka ir teisingumas" frakcijos seniūnas V.Mazuronis.
Liepos viduryje į dvi dalis suskilo TPP frakcija.
Rugsėjo 15 d. iš Seimo pirmininko posto atstatydintas A.Valinskas.
Rugsėjo 17 d. Seimo pirmininke išrinkta I.Degutienė.
Spalio 16 d. Seime įregistruotas 2010 metų biudžeto projektas.
Spalio 20 d. parlamentarai vos neatstatydino švietimo ir mokslo ministro liberalo Gintaro Steponavičiaus.
Raimonda Ramelienė , Roberta Tracevičiūtė
