Metiniame pranešime Prezidentė pliekė Seimą ir žadėjo aiškintis, kas pateikia korupcinius įstatymus. Kartu pareiškė, kad reiktų viešinti niekdarius ir parsidavėlius. Opozicija sako niekaip nerandanti „kioskelio“, kuriame mokama už „prastumtus“ įstatymus. Tuo metu korupcijos apraiškas Lietuvoje tiriantys specialistai teigia: kol nebus kovojama su smulkiąja korupcija medicinoje, policijoje ir savivaldoje, jokios strategijos nepadės įveikti korupcijos apskritai.
Kelerius metus iš eilės tarptautiniai ir vietos antikorupcijos ekspertai tyrimuose teigiamai vertina antikorupcinius pokyčius Lietuvos įstatymuose ir valdžios atstovų dėmesį korupcijai. Tačiau kartu konstatuojama, kad žmonių gyvenime jos apstu, įvardijama ir politinė korupcija. Pastaroji dominavo ir metiniame Prezidentės pranešime, kuriame kliuvo ir Seimui.
„Jaučiuosi blogai, nes iš tiesų to nėra ir man ta praktika tikrai nėra žinoma. Tegul parodo tą langelį, kur tie įstatymai perkami. Lobizmo tikrai yra, bet kad visi Seimo nariai korumpuoti, tai čia tikrai per daug“, – sako Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo, korupcija Lietuvoje labiausiai suvešėjusi viešajame sektoriuje, tačiau itin svarbu, anot jo, susidoroti su smulkiąja korupcija – medicinoje, policijoje ir kai kuriose savivaldybių institucijose.
„Dabartinė situacija Lietuvoje – viso labo prasto administracinio valdymo rezultatas. Ir kad bent jau su smulkiąja korupcija galėtume susidoroti, reikia, kad būtų kompleksinis matymas, o kas dar svarbiau – tinkamas finansavimas.
Nes Lietuvoje dažniausiai yra taip: ant popieriaus surašyti darbai, priemonės, bet kai ateina kalba apie priemonių įgyvendinimą – konkretų žmonių įtraukimą, kažkokius vidinius mokymus, darbą su išore – nėra pajėgumų“, – sako Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
„Transparency International“ tyrimas skelbia, kad Lietuva pagal korupcijos suvokimo indeksą užima 46 vietą iš 178 šalių. Verta pastebėti, kad per pastaruosius kelerius metus mūsų šalies pozicija labai nesikeičia – tai keliais laipteliais aukščiau, tai keliais žemiau, bet didelio progreso kovoje su korupcija, pasak specialistų, nėra.
Lietuvoje korupcija yra didesnė negu Estijoje ir Lenkijoje, bet mažesnė negu Latvijoje, Baltarusijoje ar Rusijoje. Per paskutinius kelerius metus kasmet pradedama per 700 ikiteisminių tyrimų, ir tik pernai realiai laisvės neteko kelios dešimtys nusikaltėlių.
„Ką mes turime – nuteista 18 žmonių, 12 nuteisti už kyšio davimą, tik 6 – už ėmimą. Labai svarbu, kad tai netaptų tendencija, nes matome, kad Lietuvoje žmonės kyšio duoti nenori ir tampa situacijos aukomis.
Iš korupcijos žemėlapio matyti, kad jie davė kyšį, nes jų reikalavo, kiti duoda kyšį, nes nori rezultato. Dauguma neduotų kyšio, jei nebūtų tokios situacijos. Taigi, mano manymu, reikia didesnį dėmesį skirti prevencijai ir švietimui“, – įsitikinęs S. Muravjovas.
Seime baigiama svarstyti nacionaliniu lygiu kovai su korupcija skirta nauja programa 2011–2014 metams. Ją rengė Teisingumo ministerija, ateinančią savaitę programą žadama patvirtinti Seime.
„Programa numato ne vien baudžiamąsias priemones – [numato] mažinti prielaidas korupcijai. Jei bus keičiamas administravimas, jei bus keičiamos prielaidos žmogui piktnaudžiauti padėtimi, tai tos korupcijos ir piktnaudžiavimo sumažės. [Kalba eina] apie sveikatos, teismų, teisėsaugos, statybų ir t.t. sektorius, kur daugiausiai prielaidų korupcijai“, – sako Arvydas Anušauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Pasak A. Anušausko, nacionalinė kovos su korupcija programa galiotų iki 2014-ųjų, bet esą svarbiausi darbai laukia šiemet ir kitąmet, kol valdžioje dabartinė valdančioji dauguma.
„Situaciją reikia keisti tik įstatymais, aš kito būdo nematau, nes tai susiję su partijų ir politinių organizacijų finansavimu, susiję ir su viešaisiais pirkimais, kai daroma įtaka konkursams, paskui gaunama parama partijoms. Daug įstatymų [su tuo] susiję, aš negalėčiau sakyti, kad Seimo statuto keitimas įneš skaidrumo, bet per kitus įstatymus mes link to judame, gal ne taip greitai kaip norime, bet judėjimas yra“, – tvirtina A. Anušauskas.
Nepaisant įvairių institucijų popieriuje kovai su korupcija sukurtų programų, koncepcijų ir strategijų bei jau nuteistų korumpuotų asmenų, žmonių gyvenime korupcijos, pasak specialistų, nemažės, kol nebus visaapimančio požiūrio į kovą su korupcija.
„Kokybiško lūžio nematau. Matau, kad žmonės aiškiau supranta, kad korupcija yra blogai, skaidrumas yra gerai, bet vis dar nepasiruošę imtis realių, konkrečių kompleksinių veiksmų.
Antikorupcinės iniciatyvos daugiausiai yra pavienės, tam tikrų asmenų, lyderių iniciatyvos. Tol, kol neturėsime kompleksinio požiūrio į problemą, suprasdami, kad tai nėra tik baudžiamojo persekiojimo reikalas, bet ir prevencijos bei švietimo dalykas, esminių rezultatų nepasieksime“, – įsitikinęs S. Muravjovas.
Lietuvos gyventojų apklausos rodo, kad daugiau nei trečdalis per pastaruosius dvylika mėnesių yra davę kyšį. Labiausiai korumpuotomis institucijomis laikomos politinės partijos, Seimas ir teismai. Kartu beveik 80 proc. šalies gyventojų teigia, kad valdžios pastangos kovoti su korupcija yra neveiksmingos.
Tomas KAVALIAUSKAS
