Tai nėra pirmas kartas, kai valstiečiai kalba apie galimus pirmalaikius Seimo rinkimus.
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) Medijų programos vadovas Donatas Puslys portalui tv3.lt teigė, kad ir anksčiau R. Karbauskis, bandymas mobilizuoti savo šalininkus, siejo Seimo darbą ir prezidento rinkimų rezultatus. Visgi, politologo nuomone, toks siejimas buvo klaidingas žingsnis.
„Jeigu modeliuojame tam tikrus piliečių pasirinkimus, aš kaip pilietis galiu nebalsuoti už S. Skvernelį vien dėl to, kad aš jį matau kaip gerą ministrą pirmininką ir nenoriu, kad jis pereitų į prezidento kėdę. Taip pat, galiu palaikyti jo vyriausybės darbą, bet pavyzdžiui, nenoriu balsuoti už jį, kad neatsirastų didelė valdžios koncentracija vienos politinės jėgos rankose“, – kalbėjo D. Puslys.
Eksperto manymu, šis žingsnis ne mobilizavo, o kaip tik atgrasė rinkėjus, kurie iš prezidento tikisi vienijimo, skirtingų politinių lyderių susodinimo prie vieno stalo, o ne politinės konfrontacijos skatinimo.
„Viešųjų ryšių prasme, S. Skvernelis šio užsakymo neatliko“, – įsitikinęs VPAI Medijų programos vadovas.
Opozicija – apsilpusi ir nepasiruošusi
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas, docentas Andžej Pukšto mano, kad pirmalaikių Seimo rinkimų klausimas priklausys nuo LVŽS populiarumo.
„Jeigu jie matys, kad tas populiarumas pakankamai aukštas ir, kad S. Skvernelio pralaimėjimas stipriai nenumušė jų populiarumo, aš manau, kad valstiečiai gali patys inicijuoti Seimo paleidimą ir pirmalaikius rinkimus. Viskas bus jų rankose“, – tv3.lt kalbėjo politologas.
Pašnekovo nuomone, dabar Lietuvoje yra politinė suirutė, nes trūksta aiškios politinės lyderystės. A. Pukšto teigia, kad nors valdantieji yra apsilpę, opozicija yra silpnesnė.
„Manyčiau, kad Tėvynės sąjunga neturi plano kaip perimti valdžią, vyksta didelė krizė Liberalų sąjūdyje, vis dar nuo dugno nepakyla socialdemokratai“, – dėstė VDU docentas.
A. Pukšto atrodo keista, kad konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kalba, kad jo vadovaujama partija neskuba perimti valdžios ir jos nenori.
„Opozicija visada turi būti pasiruošusi perimti valdžią ir sakyti, kad mes galime susitarti, sudaryti koaliciją ir valdyti geriau“, – įsitikinęs politologas.
Tikisi, kad prabus valstiečių racionalumas
„Dabar mūsų laukia politinis veiksmas, kuris vadinsis „prašome, imkite ir valdykite, kas norite“, o tik po to gali eiti kalba apie priešlaikiniu rinkimus“, – mano A. Pukšto.
D. Puslio nuomone, yra galimybė, kad valdančioji partija gali patirti vidinių transformacijų.
„Aš nežinau, ar nebus kažkokio skilimo partijoje, jei bus griežtai spaudžiama, kad traukiamės ir jokių kitų kalbų nėra. Mes matome, kad yra politikų, kurie pasiryžę tęsti pradėtus darbus“, – teigė D. Puslys.
Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių, kuris pasisakė, kad norėtų tęsti darbus, nes, jo nuomone, vyriausybė dirba sėkmingai ir jis pasisakys prieš pasitraukimą į opoziciją ar pirmalaikių rinkimų galimybę.
„Norisi tikėti, kad prabus racionalus valstiečių balsas. Galbūt ten yra nepriklausomų balsų, kurie gali pasipriešinti tokiam: „sugalvojau vieną dieną ir spaudžiu važiuoti atitinkama kryptimi“. Tai bus išbandymas patiems valstiečiams“, – samprotavo D. Puslys.
Eksperto įsitikinimu, ilgalaikėje perspektyvoje, valstiečiams naudingiau tęsti pradėtus darbus nei ieškoti trumpalaikės naudos.
„Pasitraukimas visuomenės akyse būtų matomas ne kaip protestas, ne kaip valdžios nesilaikymas, o kaip atsakomybės vengimas. Jiems tikrai būtų nenaudingi pirmalaikiai rinkimai“, – įsitikinęs D. Puslys.
Rinkimus gali paskelbti ir Seimas, ir prezidentas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas portalui tv3.lt paaiškino keletą skirtingų scenarijų, kaip galėtų būti skelbiami pirmalaikiai Seimo rinkimai.
Pirmasis atvejis, kai už tokį sprendimą balsuotų ne mažiau nei 85 Seimo nariai. Pirmalaikius parlamento rinkimus gali paskelbti ir šalies prezidentas. Vienu atveju tai gali atsitikti, kai sudaroma vyriausybė, ji pateikia savo programą Seimui, o šis per 30 dienų nepriima jokio sprendimo ir vyriausybės programą „padeda į stalčių“.
Antrasis atvejis – jei Seimas per 60 dienų nuo vyriausybės programos pateikimo du kartus jai nepritaria. Trečias variantas, kada prezidentas gali skelbti pirmalaikius rinkimus, yra, kai Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą vyriausybe.
„Tada prezidentas neprivalo, bet gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus“, – tvirtino V. Sinkevičius.
Tačiau, pasak Konstitucijos eksperto, prezidentas neturėtų inicijuoti pirmalaikių Seimo rinkimų, nes naujai išrinktas parlamentas per 30 dienų nuo pirmojo posėdžio gali paskelbti pirmalaikius prezidento rinkimus.
Jeigu būtų nuspręsta skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, pagal Lietuvos Konstituciją, jie turėtų būti surengti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jų paskelbimo.
„Bet aš labai abejoju, ar Seimo nariai sutiks savo kadenciją sutrumpinti pusantrų metų ir eiti į pirmalaikius rinkimus“, – svarstė V. Sinkevičius.
Jeigu nebus paskelbti pirmalaikiai rinkimai, naująjį Seimą turėtume rinkti 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga iš valdančiosios daugumos planuoja pasitraukti prisiekus naujai išrinktam prezidentui – liepos 12 d.
