andžej pukšto

Migrantų ir niekaip nesibaigianti COVID-19 krizė sudavė stiprų smūgį valstybės vadovų reitingams. Tačiau, galbūt smūgis būtų buvęs mažesnis, jei prezidentas ir premjerė į iššūkius būtų reagavę kitaip? Vertindami reitingus, politologai ir sociologai išskiria pamokas, kurias turėtų išmokti prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.  Per pastarąjį mėnesį smuko G. Nausėdos ir I. Šimonytės palaikymas. G. Nausėdą teigiamai vertina 55,2 proc.

Lygiai dveji metai – tiek laiko praėjo nuo Gitano Nausėdos inauguracijos į Lietuvos Respublikos prezidentus. Politologai skeptiškai vertina tai, kaip G. Nausėdai per šį laiką pavyko tesėti savo rinkiminius pažadus, pavyzdžiui, Lietuvoje kurti gerovės valstybę ar būti besiriejančių politikų vienytoju. Ekspertų akimis, prezidentas per šiuos porą metų nemažai klydo, tačiau nusipelnė pagyrų už savo darbą užsienio politikoje.

Jau aišku, kad tautinių mažumų gynėjais prisistatanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija po šių Seimo rinkimų liko prie suskilusios geldos. Vienareikšmiškai tvirtinti, kad dėl partijos patirtos nesėkmės kalti tik jos narius šią kadenciją lydintys skandalai, būtų naivu. Politologai ir sociologai įžvelgia kur kas gilesnes priežastis – besikeičiantį rinkėjų mentalitetą, blogą lyderystę partijoje bei augančią naują tautinių mažumų atstovų kartą.

Ramūnui Karbauskiui prakalbus apie galimus pirmalaikius Seimo rinkimus, portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sakė, kad paleidus šios kadencijos Seimą nauda gali būti trumpalaikė. Be to, stiprių jėgų, galinčių užpildyti atsiradusį vakuumą – nėra. Tai nėra pirmas kartas, kai valstiečiai kalba apie galimus pirmalaikius Seimo rinkimus.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybiniai santykiai išgyvena šiltą auksinį rudenį. Premjeras Saulius Skvernelis gavo „Metų žmogaus“ apdovanojimą Krynicos ekonomikos forume iš Lenkijos vyriausybės vadovo rankų, į Vilnių atvyksta Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czeputowiczius. Kaimyninės šalies diplomatijos vadovas su oficialiu vizitu atvyksta praėjus septyneriems metams.

Likus mažiau negu savaitei iki Šventų Kūčių, eilinėje Lenkijos šeimoje dažniausiai diskutuojama apie karpio drebučius, tinkamiausią padažą upėtakiams arba kokiais gabaliukais iki kepimo supjaustyti menkę, kad išlaikytų natūralų skonį. Visgi paskutinį prieššventinį savaitgalį daug lenkų atidėjo į šalį kulinarines dilemas ir prisijungė prie protestų šalia Parlamento, Prezidento rūmų arba Konstitucinio Teismo.

Lauko reklama sostinės viešojo transporto stotelėse primena mums, kad šį rudenį sukanka dvidešimt penkeri metai, kai dauguma pasaulio valstybių atnaujino diplomatinius santykius su Lietuvos Respublika. Greičiausiai bus paminėtas ir Lietuvos-Lenkijos tarpvalstybinių santykių jubiliejus. Nors švęsti nelabai yra ką: analizuojant pastaruosius penkerius metus, būtina konstatuoti ryškų regresą. Jei kas galėtų švęsti, tai verslininkai, prekybininkai, mokslo ir meno atstovai.

Lenkijos konservatoriai („Teisė ir tesingumas”) švenčia dvigubą pergalę: per sekmadienį vykusius parlamento rinkimus jie ne tik surinko daugiausia balsų, bet ir galės savarankiškai formuoti vyriausybę. Išsipildė partijos lyderio Jarosławo Kaczyńskio 2011 m. palinkėjimas lenkams - „Kad Varšuvoje būtų Budapeštas!“. Turint omenyje, kad Lenkija išrinko konservatyvųjį prezidentą Andrzejų Dudą, yra aišku, kad visas šalies valdymas pereina į konservatorių rankas.