Liepos 17-ąją, trečiadienį, 12 valandą, pilietinės akcijos „Tie-SOS“ dalyvių ir laisvųjų menininkų pakviesti, į Vilniaus Simono Daukanto aikštę rinkosi neabejingi savo valstybės ateičiai piliečiai. Kaip ir kiekvieno mėnesio 17-ąją, taip ir šį kartą, surengę pilietinę-meninę akciją „Neužmiršim, nesitrauksim!“, jie paminėjo prieš 14 mėnesių valdžios įvykdytą Garliavos antpuolį.
Kad praėjusių metų gegužės 17-ąją šturmuojant Garliavą buvo pasikėsinta į konstitucinę valstybės santvarką, pamintos piliečių teisės ir laisvės, atlikę tyrimą konstatavo Visuomeninėje komisijoje dirbę Lietuvos Konstitucijos kūrėjai Kazimieras Motieka, Zita Šličytė ir Liudvikas Narcizas Rasimas (skaityti čia ir čia).
Šis pirmasis nepriklausomybės metais valdžios surengtas masinio smurto aktas prieš taikius, tik tiesos ir teisingumo reikalavusius Lietuvos piliečius ir bejėgį vaiką, paverstą „valstybės paslaptimi“, yra iki šiol neištirtas. Prezidentei atkakliai tylint, prokurorai ir teisėjai šiandien oficialiai neigia net patį smurto faktą. Dar daugiau – užuot išsiaiškinusi tiesą ir atkūrusi teisingumą, pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai Lietuva pradėjo politiniu teismų procesu: teisėsauga ir toliau persekioja nuo policininkų smurto per Garliavos šturmą nukentėjusius asmenis.
Užrašydami žodį „Tie–SOS!“ laisvieji menininkai ir laisvi piliečiai pasisakė prieš valdžios savivalę, smurtą ir melą, už piliečių teises ir laisves, tiesą ir teisingumą. „Neužmiršim, nesitrauksim!“ – toks šūkis suvienijo ne tik Tie-SOS reikalaujančius vilniečius, bet ir visus geros valios žmones, neabejingus valdžios smurtą patyrusiai mergaitei bei ją gynusiems žmonėms. Sykiu jis žadino ir viltį išsivaduoti iš tautą ištikusios nedalios.
Tiesos.lt
