Ne vienas lietuvis susigundo įsigyti prekę iš valstybių, kur saugumo standartai parduodamoms prekėms nėra itin griežti.
Neretai įsigyti prekių iš svetur, pavyzdžiui, Kinijos internetinių svetainių, tokių kaip „Alibaba“, „Shein“ ar „Temu“, susigundoma ir dėl itin mažų kainų.
Tačiau specialistai sako, kad neretai parduodami gaminiai, tarkime, žaislai vaikams, gali būti pavojingi.
Nesaugios prekės patenka ir į vaikų rankas?
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad per 2024 m. tarnyba nustatė daugiausia nesaugių produktų per pastaruosius metus.
Tiesa, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad tai nebūtinai reiškia, kad Lietuvos rinkoje nesaugių prekių daugėja.
„Didesnį skaičių galėjo nulemti patikrinimų skaičius, tikrintų prekių grupės ir pan.
Galima tik sutikti, kad nesaugių prekių prieinamumą kontroliuoti tampa tikrai sudėtinga. Vartotojai perka elektroniniu būdu iš ne ES šalių, kur saugos reikalavimų griežtai nesilaikoma, renkasi pigias prekes, kurios gali nuvilti tiek savo kokybe, tiek sauga“, – paaiškino D. Malinauskienė.
VVTAT atstovė pasakoja, kad specialistai ne maisto produktų prekes tikrina tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internetinėse.
„Neatitikimai reikalavimams gali būti nustatomi įvertinus ženklinimą, tačiau gali prireikti ir laboratorinių bandymų.
Pavyzdžiui, jeigu ant buitinio cheminio valiklio pakuotės nėra įspėjamųjų saugos teiginių, prekė gali būti įvertinta, kaip nesaugi. Tačiau žaislą gali tekti tirti laboratorijoje, vertinant jo cheminę sudėtį, mechanines savybes“, – komentavo pašnekovė.
D. Malinauskienės teigimu, pernai iš daugiau kaip 2 tūkst. atliktų patikrinimų buvo rasta net 830 pažeidimų, o tarp jų – 154 parduodami produktai buvo laikomi pavojingi.
„Tai didžiausias kol kas nustatytas nesaugių gaminių skaičius. Bene 30 proc. nustatytų nesaugių produktų sudaro žaislai. Jie yra viena iš dažniausiai tikrinamų prekių grupių, nes skirti pažeidžiamiausiems vartotojams – vaikams. Jų sauga yra griežtai reglamentuojama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.
Žaislai gali kelti cheminį pavojų dėl juose esančių cheminių medžiagų. Tai gali pasireikšti apsinuodijimu, alergija, o ilgesniuoju laikotarpiu ir sunkesnėmis kepenų, inkstų ligomis, poveikiu žmogaus reprodukcinėms savybėms ir pan.“, – kalbėjo D. Malinauskienė.
Nesaugiais produktais, pasak jos, pripažįstami ir įvairūs elektrotechnikos gaminiai: buitiniai prietaisai, girliandos, įkrovikliai, ilgikliai ir pan. Be to, tarnyba aptinka ir parduodamų nesaugių baldų.
„Dėl netinkamos medžiagų izoliacijos, lengvai pažeidžiamų laidų ar pačių medžiagų, kurios kaista ir lydosi, gali kilti elektros smūgio ar gaisro pavojus.
Viena iš nesaugių prekių grupių – baldai. Tiriant bandinius laboratorijoje nustatoma, kad baldas neatlaikė tam tikros apkrovos ir sulūžo, kad baldas yra nestabilus, virsta. Tokie nesaugūs baldai vartotojui kelia pavojų susižeisti. Taigi, priklausomai nuo produkto ir jo keliamo pavojaus, priklauso ir rizika vartotojui“, – teigė ji.
Ruošiasi pristatyti naujovę gyventojams
Pasak VVTAT atstovės, kiekvieno į Lietuvą atvežamo siuntinio muitinės tarnybos specialistai nepatikrins, o taikyti tam tikras priemones ne Europos Sąjungos pardavėjams yra labai sudėtinga.
„Taigi, tokių prekių pirkimas tampa vartotojo atsakomybe. Vertėtų bent jau atkreipti dėmesį į informaciją apie prekę, jos ženklinimą, ar yra CE ženklas (kuris reiškia, kad prekės patikrinta pagal ES reikalavimus), įvertinti prekės kainą, nes mažai tikėtina, kad labai pigi prekė bus pagaminta iš saugių medžiagų.
Jeigu būtų bent koks įtarimas, kad prekė yra nesaugi, vartotojas turėtų iš karto jos nebenaudoti“, – patarė D. Malinauskienė.
Visgi VVTAT atstovai žada, kad gyventojai jau netrukus galės pasinaudoti specialia programėle.
Kaip teigia D. Malinauskienė, tokia programėlė leistų kiekvienam vartotojui lengviau nustatyti, kurios prekės rinkoje yra nesaugios.
„Programėlė galėtų atlikti paiešką pagal vartotojo įkeltą nuotrauką, produkto informaciją ir kitus identifikacinius požymius. Taip vartotojas ne tik galėtų pats nustatyti, ar jo norima įsigyti prekė nėra pripažinta nesaugia, tačiau pranešti ir rinkos priežiūros institucijai, jei aptiktų rinkoje nesaugią ar galimai nesaugią prekę.
Šiuo metu programėlė dar testavimo procese, tačiau tikimasi ją artimiausiu metu pristatyti visuomenei“, – kalbėjo D. Malinauskienė.
EK prašo „Shein“ pateikti paaiškinimus dėl jos galimai neteisėtų produktų
Europos Komisija (EK) pareikalavo, kad itin populiari Kinijos apsipirkimo platforma „Shein“ pateiktų informaciją apie riziką, susijusią su kai kuriais jos parduodamais galimai neteisėtais produktais.
EK prašymą pateikė praėjus dienai po to, kai patvirtino, kad atlieka tyrimą dėl „Shein“, nes, jos teigimu, platforma nesilaiko Europos Sąjungos (ES) vartotojų apsaugos taisyklių.
„Komisija prašo „Shein“ pateikti vidaus dokumentus ir išsamesnę informaciją apie riziką, susijusią su neteisėto turinio ir prekių buvimu jos prekyvietėje“, – sakoma EK išplatintame pranešime.
EK taip pat paprašė informacijos kitais klausimais, įskaitant rekomendacijų sistemų skaidrumą ir naudotojų asmens duomenų apsaugą.
„Shein“ turi pateikti reikiamą informaciją iki vasario 27 dienos“, – sakoma EK pranešime. – Remdamasi atsakymų įvertinimu, Komisija nuspręs, kokių veiksmų imsis toliau.“
Manoma, kad EK gali pradėti tyrimą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą.
Jis didžiausias pasaulio technologijų įmone įpareigoja labiau kontroliuoti turinį internete ir reikalauja, kad jos imtųsi aktyvesnių veiksmų, siekdamos apsaugoti Europos naudotojus.
„Shein“ pritaria Komisijos tikslui užtikrinti, kad ES vartotojai galėtų ramiai apsipirkti internetu, gavome prašymą pateikti informaciją ir stengiamės greitai į jį atsakyti“, – pareiškė „Shein“.
Briuselis jau pradėjo atskirą tyrimą dėl „Shein“, teigdamas, kad bendrovė nepakankamai stengiasi užkirsti kelią Europos standartų neatitinkančių produktų pardavimui.
„Shein“ buvo įkurta Kinijoje 2012 metais, o jos būstinė dabar yra Singapūre.
Kai buvo paskelbta apie ankstesnį tyrimą, bendrovė pareiškė, kad „įtrauks“ savo partnerius ES ir nacionalinių vyriausybių lygmeniu.
„Shein“ – ne vienintelė populiari Kinijos apsipirkimo platforma, kurią dėl panašių priežasčių atidžiai stebi Briuselis.
Spalio mėnesį EK pradėjo tyrimą kiniškos apsipirkimo programėlės „Temu“ atžvilgiu.
Pasak EK atstovo spaudai, daugelis šių platformų produktų neatitinka ES taisyklių ir saugos standartų.
Jis pridūrė, kad tokie produktai gali turėti rimtų pasekmių pirkėjų sveikatai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pas mus perekupai už tokį prašo 50-60 eurų.
Tai pas ką jis "saugesnis" ?
