Pensijų fondų gerbėjai bei su jais susiję asmenys ir toliau tvirtina, kad pensijų fondai yra išsigelbėjimas būsimiems senjorams, nors jų administravimo išlaidos keliskart didesnės nei „Sodros„. Savo ruožtu ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori, kad privatūs fondai atsikąstų vis didesnį kąsnį nuo lėšų, kurios turėtų patekti į „Sodrą“.
„Sodra" dirbs už privatininkus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmė po truputį viešinti savo planus, kaip bus reformuojama pensijų sistema. Visų pirma nuo kitų metų ketinama pradėti vėlinti pensinį amžių, vyrams jį kasmet nukeliant 2 mėnesiams, o moterims - 4 mėnesiams, kol 2026 metais visi užtarnauto poilsio negalės išeiti anksčiau nei 65-erių.
Dar vienas esminis galimas pokytis - pensijų fondams ir toliau bus pervedami 2 proc. nuo pajamų, tačiau norintiems valstybė subsidijuos papildomus 2 proc. Juokingiausia, kad planuojama, jog finansus ir toliau administruotų „Sodra" - surinktų ir privatiems fondams pervestų lėšas, nors tai kainuoja nemažus pinigus.
Įmokas - penkiagubinti
Pasipylė ir daugiau siūlymų, dar radikalesnių. Štai Pensijų fondų dalyvių asociacija (PFDA) vakar pristatė savas idėjas. Anot asociacijos valdybos pirmininko Marijaus Kalesinsko, reikia palengva mažinti “Sodros" įtaką, kol ji užsiims tik socialiniu draudimu, o įmokas į privačius fondus padidinti iki 10 proc.
Pensijų įmokų dydį į privačius fondus sumažinus nuo 5,5 proc. iki 2 proc., būsimi pensininkai esą prarado jau 1,2 mlrd. litų, iš kurių daugiau kaip 60 mln. litų sudaro neuždirbtos palūkanos.
„Kaip matome, šiandien pensijų fondų dalyviai liko apgauti (...). Ir garsiau pasigirsta raginimų likusias įmokas paimti ir nacionalizuoti", - piktinosi PFDA pirmininkas Mindaugas Gadeikis.
Siekia tik pelno
Pasak jo, šiuo metu pensijų dalyvių sukauptas turtas siekia daugiau kaip 4 mlrd. litų, o pensijų fondų dalyvių skaičius viršija 1 mln., tad nacionalizavus šią sumą, tenkinant valdžios poreikius, kiekvienas jų netektų apie 4 tūkst. litų sukauptų lėšų.
M.Kalesinskas pripažino, kad dauguma fondų valdytojų dirba komerciniais tikslais, siekdami ne kuo daugiau uždirbti būsimiems pensininkams, o kuo daugiau užsidirbti patys. Anot jo, lietuviški fondai už administravimą ima keliskart didesnį mokestį nei jų užsienio kolegos.
Nepriklausomas finansų analitikas Vladimiras Trukšinas pasiūlė nepamiršti, kad per 7 metus dar apie 40 proc. pensijų fonduose sukauptų pinigų suėdė infliacija, todėl jis iškėlė idėją, kad tuos pinigus būtų galima pervesti į “Sodrą„, taip iš dalies padengiant jos skolas. Tačiau, anot M.Kalesinsko, tokiu atveju jis pasiūlytų visiems pensijų kaupėjams “evakuotis iš Lietuvos“.
Fondai dirba sau
Romas LAZUTKA - profesorius, socialinių mokslų daktaras:
Keista, kad pensijų fondai apeliuoja į valstybę, reikalauja, kad ši pervestų 5,5 proc., o ne 2. Juk kai yra verslas, jis pats siūlo prekę ir neapeliuoja į valstybę. Pavyzdžiui, baldų gamintojai nereikalauja, kad valstybė už vartotojus sumokėtų. Dar vienas dalykas: pensijų fondų administravimas kainuoja keliskart daugiau nei “Sodros„ pinigų administravimas: 15-25 proc. nuo visų išmokų. O “Sodros“ - iki 4 proc. Be to, niekas nekalba apie infliaciją, kuri suryja dalį sukauptų fonduose pinigų, o pensijos paprastai išleidžiamos joms dar nenuvertėjus. Ir dar: žmogus, pasirinkęs fondus, neteks dalies “Sodros„ pensijos, tad labai realu, kad, viską įvertinus, žmogus, susiejęs ateitį su fondais, senatvėje gaus mažiau nei tada, jei būtų likęs vien “Sodros“ klientu.
Danas NAGELĖ
