Suvalkiečiams lietus per menkas
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus vadovas Sigutis Jundulas teigė, kad praėjusį šventinį savaitgalį ir po jo Marijampolės krašte lietaus iškrito kur kas mažiau nei gretimame Vilkaviškio rajone ar Dzūkijoje – Alytaus rajone. Taigi būsimam derliui Marijampolės krašte jis menkai tepagelbės.
„Lietaus buvo per mažai. Surinkau informaciją, kiek lijo pas mus ir aplinkiniuose rajonuose. Ją palyginęs matau, kad vėl mus dangus nuskriaudė. Praėjusį savaitgalį mano kaime iškrito apie 4 mm kritulių, gretimuose – 3–5 mm, o pas kaimynus – 19 mm. Kai kur per Jonines net galvos iš palapinių iškišti nebuvo galima, tiek lijo. Viena mūsų ūkininkė savaitgalį lankėsi Rumšiškėse, tai per lietų vos iš laivo išlipo, o vaikščioti po etnografinius kaimus net nesiryžo, nes ir taip visi buvo kiaurai permirkę. O pas mus, Marijampolėje, tik pakrapnojo“, – lygino S.Jundulas.
Anot jo, reikia džiaugtis ir menku lietumi – augmeniją šiek tiek atgaivino. Tačiau praėjusį savaitgalį iškritęs lietus, pavyzdžiui, bulvių gumbų nepasiekė, tik javų šaknis galėjo kiek padrėkinti.
Šiek tiek daugiau marijampoliečiams džiugesio suteikė praėjusios savaitės pradžios lietus. Kaip pastebėjo Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius, jis pagerino pievų padėtį – jas palaistė, todėl nors kiek atsigaus žolė, taip pat padėjo kukurūzams, cukriniams runkeliams, mišiniams. „Žieminiams javams vargu ar bepagelbėjo, nes javų varpos jau susiformavusios, kiek jose grūdų yra, tiek ir bus“, – tikino E.Alesius.
Šakiuose – kaip Sacharoje
Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja
Irena Žemaitienė savo krašte taip pat dar labai pasigenda kritulių. „Pas mus beveik nelyja, tik kai kur juodi debesėliai praplaukia“, – sakė ji.
I.Žemaitienės teigimu, žemė – ne vagis, tad po nedidelio lietaus bent daržininkams, neturintiems žemės laistymo sistemų, atsirado šiek tiek vilties, kad burokėlių ar kitų daržovių sėklos dar sudygs.
„Toks lietus ne kažin ką pas mums pagelbės. Dar birželio 18 dieną rajone paskelbėme stichinę sausrą. Žieminiai javai jau geltoni, o vasariniai vos vos kvėpuoja, nes dėl drėgmės trūkumo nesiformuoja varpos. Laukai margi – žieminiai gelsta, vasariniai kiek žalsvesni. Ūkininkai pateikė savo laukų nuotraukų, jose aiškiai matyti, kokia vėžėse suskirdusi žemė. Nežinia, kada ji atsigaus. Visai kaip Sacharoje“, – pasakojo I.Žemaitienė.
Per sausrą Jokūbonių kaime (Kriūkų sen., Šakių r.) daržovių ūkio savininkai Martynas ir Antanas Laukaičiai išlaistė visą tvenkinį. „2 savaites nuolat laistome, net vanduo tvenkinyje pasibaigė. Vėliau sėti burokėliai nesudygo, nes neužteko drėgmės. Augalai negali įsisavinti maisto medžiagų, esančių dirvoje, tad maitinami per lapus. Bet dėl mažo vandens kiekio dirvoje ši priemonė darosi neefektyvi. Su piktžolėmis kovoti taip pat sunku, nes esant tokiai sausrai herbicidai jų nebeveikia“, – du daržininkai aiškino Šakių rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijai.
LŪS Šakių skyriaus vadovas Rimantas Valiukas apgailestaudamas teigė, kad Šakių rajone lietus nulijo ne visur – tik vietomis, o po tokios didelės sausros net palijus drėgmės laukuose bręstančiam derliui daug kur dar vis trūksta.
Suvešėjo visas vasarojus
Dr. Marija Čižauskienė, UAB „BalticAgro“ agronomė-konsultantė, nuolat stebi laukus ir sako, kad sausros pasekmės yra didžiulės. Jos nuomone, tie laukai, kurie gavo lietaus, šiek tiek atsigaus, bet priklausys nuo to, kiek kritulių iškrito.
M.Čižauskienės žiniomis, Kėdainių regione vietomis iškrito iki 20 mm, o vietomis tik 3 mm kritulių. Todėl kai kurie kėdainiečiai didelio džiaugsmo palijus dar nejaučia. Specialistė mano, kad lietus tikrai pagelbės vasarinėms kultūroms ten, kur išlijo bent 20 mm.
„Ypač toks lietus atgaivins daržoves ir bulves. Labiausiai džiaugiasi mūsų bulvininkai ir daržininkai. Ten, kur palijo gausiau, jau rytojaus rytą sužaliavo vasariniai kviečiai ir miežiai. Per sausrą jie buvo išleidę tik po vieną pagrindinį stiebelį, po vieną varpą, o dabar šoniniai stiebai atsigauna. Iš karto pradėjo atsigauti ir kukurūzai. Visam vasarojui lietus yra labai gerai. Vasariniai rapsai irgi labai stokojo drėgmės, o jų pasėta nemažai, nes žieminiai žuvo. Šiuo metu vasariniai rapsai taip pat labai suvešėjo, tačiau žieminiams rapsams arba žieminiams kviečiams jau per vėlu. Kiek raunu, šaknys apvytusios, tad lietus tikrai žieminiams pasėliams stebuklo nepadarys“, – sakė M.Čižauskienė.
Vaikščiodama po kėdainiečio ūkininko svogūnų lauką agronomė-konsultantė įsitikino, kad žemė atgaivinta maždaug iki 7–8 cm gylio. „Dieve duok, kad tik to lietaus būtų dar daugiau. 20 milimetrų kritulių būtų labai gerai, bet jeigu vėl šils iki 21 laipsnio, tai tos drėgmės mažoka. Dar visas ariamasis žemės sluoksnis neatgaivintas“, – sakė agronomė.
Nėra lygybės
Sausra antradienį buvo paskelbta keturiose – Joniškio, Kazlų Rūdos, Jurbarko ir Kaišiadorių rajono – savivaldybėse, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Stichinė sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu toliau alina Alytaus, Marijampolės, Birštono, Druskininkų, Varėnos, Elektrėnų ir Trakų rajonus.
Sausringas laikotarpis kaip pavojingas meteorologinis reiškinys vis dar tęsiasi 11-oje savivaldybių: Jonavos, Širvintų, Vilkaviškio, Klaipėdos, Kretingos, Telšių, Mažeikių, Akmenės, Pasvalio, Panevėžio ir Rokiškio rajono savivaldybėse.
Ūkininkai tikisi, kad patirta žala jiems bus bent kiek kompensuota, tik kol kas niekas nežino, kaip. „Man tai irgi labai didelis galvosūkis. Kasdien matau tikrąją padėtį – yra tokių žieminių kultūrų laukų, kur nuo sausros žuvo 100 procentų pasėlių. Net šios savaitės lietūs jiems jau niekuo padėti negalėjo. Tačiau yra ir tokių vietovių, kuriose viskas klesti, nes lietaus buvo tiek, kiek reikėjo. Kėdainių regionas jau nebebus įtrauktas į stichinės sausros zoną, bet kai kurie ūkiai dėl drėgmės smarkiai nukentėjo. Tad ar nekils moralinis nepasitenkinimas tarp ūkininkų?“ – retoriškai klausė agronomė.
M.Čižauskienei tenka važinėti ir dirbti visoje Lietuvoje. Ji lankosi ir tuose rajonuose, kur jau paskelbta stichinė sausra. Pasak mokslininkės, ir ten yra labai gražių, derlingų laukų: „Dievas ant tų laukų buvo laiku nusileidęs.“
Tačiau, anot agronomės, pripažinus teritoriją kaip nukentėjusią nuo stichinės sausros, visi to regiono ūkininkai gaus vienokią ar kitokią materialinę paramą, gražių laukų savininkai taip pat nebus išskirti. Kitų regionų, kuriuose stichinė sausra nepaskelbta, ūkininkai, nors ir nukentėjo, kompensacijos negaus.
Sunkumų turėjo daugelis
Konsultantė teigė, kad jai skauda širdį ne tik vaikštant po nukentėjusius ūkininkų laukus, bet ir pagalvojus, kiek jie įdėjo darbo ir sąnaudų juos laistydami. Tik taip vienas ūkininkas sugebėjo išgelbėti ankstyvąsias bulves, antraip nebūtų buvę ką kasti, laistydamas sudaigino ir užaugino svogūnus.
„Žmogus šiemet, kaip ir visada, augina daug žieminių rapsų bei žieminių kviečių, taip pat vasarinių kviečių, bulvių ir svogūnų. Jo valdose žemės labai lengvos, o taikoma žemdirbystės technologija aukšto lygio – tręšimas subalansuotas, nemaža organinių trąšų proporcija. Todėl pavasarį žieminiai augalai klestėjo, o atsiradus drėgmės trūkumui ir esant aukštai temperatūrai gamta vis tiek padarė savo, tad nepavyko išvengti didelių nuostolių“, – viename ūkyje susiklosčiusią situaciją komentavo M.Čižauskienė.
Pasak jos, žemdirbiai problemų dėl drėgmės stygiaus turėjo ir kovodami su piktžolėmis. Tai pajuto laukus purkšdami herbicidais – jų poveikis buvo labai silpnas. Didinti normų negalima, nes nežinia, užlis ar ne. Agronomės pastebėjimu, ten, kur dirvos sunkesnės, dirviniai herbicidai suveikė geriau, nes sunkesnėje dirvoje augantis kultūrinis augalas būna stipresnis. Tačiau ten, kur dirvoje daugiau smėlio ar durpžemio, kariauti su žolėmis ir suvaldyti herbicido sukeliamą stresą žemdirbiams tapo dideliu iššūkiu.
M.Čižauskienė teigė, kad rūpesčių gali turėti ir tie ūkininkai, kurie laukus laisto, ypač jei lieja gręžinių vandeniu. Ne tik dėl to, kad jis yra brangus. Egzistuoja kur kas didesnė problema – tokio vandens yra žema temperatūra. Juo laistomi augalai gali nukentėti. Mat svogūnų, morkų, ypač kopūstų lapai sugeria daug saulės šviesos ir šilumos, labai įkaista, o gręžinių vandens temperatūra geriausiu atveju yra 8–10 laipsnių šilumos.
„Kai lapai įkaitę, didelis vandens ir lapo paviršiaus temperatūros skirtumas gali pakenkti kultūriniam augalui – jis patiria stresą. „Gerai buvo tiems, kas turėjo galimybę laistyti atvirų vandens telkinių vandeniu. Jis šiemet sušilęs iki 20 laipsnių ir daugiau. Toks vanduo laistyti yra pats tinkamiausias“, – aiškino M.Čižauskienė.
