• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Neįprastas atvejis sausros kankinamoje Aukštadvario seniūnijoje – 90 metų perkopęs senolis vasaros kaitrą kenčia namie neturėdamas nei lašo vandens. Senjoras sako iki artimiausio vandens telkinio maždaug kilometras, bet ir tiek nukeliauti jau neleidžia sveikata. Gelbėti vienišam, sunkiai vaikščiojančiam žmogui stojo gretimų vienkiemių gyventojai, „maltiečiai“. Statinių su vandeniu šiandien pažadėjo ir seniūnija. Tiesa, kasti šulinio jam bent jau kol kas niekas neketina.

Neįprastas atvejis sausros kankinamoje Aukštadvario seniūnijoje – 90 metų perkopęs senolis vasaros kaitrą kenčia namie neturėdamas nei lašo vandens. Senjoras sako iki artimiausio vandens telkinio maždaug kilometras, bet ir tiek nukeliauti jau neleidžia sveikata. Gelbėti vienišam, sunkiai vaikščiojančiam žmogui stojo gretimų vienkiemių gyventojai, „maltiečiai“. Statinių su vandeniu šiandien pažadėjo ir seniūnija. Tiesa, kasti šulinio jam bent jau kol kas niekas neketina.

REKLAMA

Devyniasdešimt dvejų Teofilį nešina dešimčia litrų vandens aplanko „maltiečių“ Aukštadvario grupės vadovė Irena. Be įprasto lauknešėlio, vienišam senoliui geriamojo vandens moteris atgabena ne šiaip sau. Per karščius Teofilio namuose nė lašo geriamo vandens.

O netrukus paaiškėja, kad mažoka vandens būna to, kurį geri žmonės – gretimų vienkiemių gyventojai ar „maltiečiai“ jam atveža. Nes savo kieme nei vandentiekio, nei geriamojo vandens telkinio senolis neturi, ir niekada nėra turėjęs.

REKLAMA
REKLAMA

„Kai arkliuką turėjom, atsiveždavom. Ten iš upelio, bačką turėjom, tai atsiveždavom, tai ir sau buvo, ir gyvuliukui. O žiemą sniegą tirpinom. Pavasarį, kai sniego labai buvo, ne taip kaip dabar, tai būna klonys vandeniu užpiltos, tai buvo labai gerai. Nueinam, prasiskeliam skyliukę ir tuo maitinomės“, – pasakojo Teofilis Venckutonis.

REKLAMA

Senjoras pasakoja – prieš penkerius metus už kilometro gręžinys buvo iškastas seseriai. Vandens ėjęs ten, arba miške prie šaltinio. Žmogus, pagelbėjęs seseriai, turėjo vandens gręžinį iškasti ir jam, tačiau tragiškai žuvo nespėjęs įgyvendinti pažado. Tad vanduo Teofiliui dabar aukso vertės, nes juo dar turi dalintis su namo gyventojais – dviem vištomis, iš paskos sekiojančia žąsimi, gaidžiu, keliais šunimis ir katinais. Dabar kasdien eiti net ir kilometrą, kaip sako senolis, jau sveikata neleidžia.

REKLAMA
REKLAMA

Vienišų, kuriems nėra kam pagelbėti, aplink Aukštadvarį dvylika. Aukštadvario seniūnė nesistebi. Sako lietaus čia nebuvę daugiau nei mėnesį. Ir ragina kitus žmones netylėti, kreiptis į seniūniją dėl geriamojo vandens. Žada ir Teofiliui nuvežti daugiau statinių su vandeniu. Ir ne tik geriamo vandens bus, bet ir augalų priežiūrai netruks.

„Kadangi Trakų rajonas yra paskelbtas kaip ekologinė problema dėl sausros, aš manau, kad žmogui tam, kuris visą gyvenimą augino daržoves, jam tikrai labai skauda, kad tas augalas nori gerti. Galima ir iš balos kažkur pasemti ir atvežti, tai nebus problema. Mes turime bakus“, – sakė Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė.

Seniūnė teigia, kad Teofiliui, ir panašaus likimo žmonėms per karščius, bent jau kol kas, vanduo bus vežiojamas seniūnijos lėšomis. Apie tai tie, kuriems reikia turi pranešti seniūnijai. Apie šulinius ar gręžinius bent jau kol kas seniūnė neužsimena.

Išsamiau - TV3 reportaže

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų