Šiandien stichinė sausra apėmė dar keturias – Joniškio, Kazlų Rūdos, Jurbarko ir Kaišiadorių rajono savivaldybes.
Stichinė sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu toliau alina Alytaus, Marijampolės, Birštono, Druskininkų, Varėnos, Elektrėnų ir Trakų rajono savivaldybes.
Stichinės sausros pabaiga šiandien fiksuojama trijose savivaldybėse: Šakių, Kalvarijos ir Šalčininkų.
Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, vis dar tęsiasi 11 savivaldybių: Jonavos, Širvintų, Vilkaviškio, Klaipėdos, Kretingos, Telšių, Mažeikių, Akmenės, Pasvalio, Panevėžio ir Rokiškio r. sav., tačiau atsižvelgiant į artimiausių parų orų prognozes, situacija šalyje turėtų keistis.
Klimato kaita
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologo dr. Donato Valiuko teigimu, tendencija yra tokia, kad metinis kritulių skaičius Lietuvoje nemažės, bet turėsime daugiau sausų dienų. Taip bus nes didelis kritulių kiekis iškris per kelias dienas, o kitos dienos bus sausos.
„Dėl kritulių intensyvumo pokyčių atsiras drėgmės stygius, ne dėl to, kad sumažėję kritulių, bet dėl jų pasiskirstymo. Šiuo metu metinis kritulių kiekis yra koks ir būdavo, bet mes vis tiek turime labai sausas sąlygas. Tai labiau susiję su kritulių pasiskirstymu“, – kalba dr D. Valiukas.
„Jeigu ankščiau mėnesinė kritulių norma, kuri yra 50 ar 60 mm, iškrisdavo palaipsniui per visą mėnesį, tai dabar vis dažniau turime tokią situaciją, kad ta norma iškrenta per kelias dienas, o paskui turime kelias labai sausas savaites, paskui vėl smarkiai palyja ir tada vėl sausa.
Tai tas toks svyravimas įsivyravo būtent dėl klimato kaitos. Keliatą dienų šilta, paskui keliatą dienų šalta, tas pats ir su krituliais. Yra taip, kad būtent šiltuoju laikotarpiu krituliai suintensyvėja. Nors tą kiekį turime ir vienodą, kai suvedame viso mėnesio, bet jie gali iškristi per trumpą laikotarpį ir kritulių stygius pasijunta, nes savaitę ar kelias nelyja“, – antrina dr. D. Valiukas.
Iškilusią problemą dėl to, kad daug kritulių iškrenta vieną dieną, o nepasiskirsto vienodai viso mėnesio metu, pamini ir hidrogeologė Jurgita Kriukaitė. Krituliai būna nevienodi, vieną dieną smarkiai lyja, paskui yra sausa savaitė, dėl to vanduo dirvožemyje prisipildo ne tuo laiku, kokiu prisipildydavo seniau.
Praėję mėnesiai taip pat buvo labai karšti
Tiek balandis, tiek gegužė Lietuvoje buvo itin karšti, tai lėmė užsitęsusi šiltojo oro cirkuliacija.
„Lietuvoje vyravo užsitęsusi šilto oro cirkuliacija. Turėjome labai šiltą balandį ir turėsime labai šiltą gegužę. Tai du iš eilės mėnesiai, kurie bus rekordiniai. Balandis buvo antras pagal šiltumą nuo 1960 metų, gegužė, panašu, taip pat bus viena šilčiausių, arba pati šilčiausia“, – kalbėjo klimatologas.
