Įkvėpimas iš... kaimyno
Kultinis automobilių fanatikų filmas nebuvo vienintelė priežastis, pastūmėjusi link „Nissan“ markės modelių. „Kai jau pradėjau regzti mintis apie „S15“, kaimynas turėjo jau modifikuotą „S13“ ir man tekdavo vos ne kiekvieną dieną matyti, kaip jis kursuoja pirmyn atgal – tai darė pilnametystės ir vairuotojo pažymėjimo gavimo laukimą tiesiog nepakeliamais!“, – pasakoja Paulius. Septyniolikos jis jau pradėjo iš anksto ruoštis vairavimo egzaminui su intencija, kad vos užpūtus 18 žvakučių galėtų sėsti už vairo. Na, o kad turėtų už kokio vairo įsitaisyti, skelbimuose ėmė dairytis „S13“ modelių. „Žinia, tai nėra pati dažniausia mašina automobilių skelbimų portaluose, tad ir rasti kažką patraukiančio akį buvo baisiai nelengva. Bet kai tik pamačiau pirmąjį įdomesnį ir dėmesio vertą variantą, pranešiau tėčiui apie savo radinį ir prikalbinau kaimyną važiuoti kartu su mumis apžiūrėti „Silvios“. Tada pirmą kartą įsėdau į „S13“ – būtent į kaimyno modifikuotą modelį, pirmąsyk važiuodamas šiuo automobiliu juo susižavėjau dar labiau,“ – pirmuosius įspūdžius savo svajonių automobilyje pasakoja Paulius.
Deja, pirmasis bandymas atnešė nusivylimą: „Oo, iš pirmo žvilgsnio jis atrodė gražiai, ir modifikacijų jau turėjo nemažai, bet trūkumų buvo daugiau... Variklio būklė buvo visiškai neaiški – pasirodo, jo vairuotojas vietoje antifrizo pylė vandenį, o iš žiemojančio lauke automobilio to vandens taip ir nesugebėjo išleisti. Trūko ir daugumos salono detalių, automobilis net spyruoklių neturėjo, tad ją iš kiemo išsivaryti buvo neįmanoma,“ – nelabai malonią pirmąją pažintį su skelbimų radiniais prisimena Paulius. Tuomet trijulė nusprendė automobilio nepirkti, o vaikinas liko nusivylęs – skelbimų portalai, deja, daugiau variantų nepateikė.
Ilgas kelias į sėkmę
Aišku, Paulius, kaip ir kiekvienas tikras automanas, vilties neprarado, tad ir paieškų skelbimuose neapleido. „Praėjus kelioms dienoms naršiau „autogide“ ir pamačiau oranžinį „S13“ – tą patį, kuris dabar gyvena mano garaže. Kaina buvo sąlyginai nedidelė, pasirodė tikrai geras variantas, tad vėl su tėčiu ir „Nissan“ žinovu kaimynu išvažiavome apžiūrėti,“ - pasakoja vaikinas. Na, pirmas įspūdis pirkėjų nesužavėjo bei buvo toks, kaip jie ir tikėjosi: paprastas, nė vienos modifikacijos neragavęs „S13“ su neveikiančiu spidometru, pasibaigusiu techninės apžiūros terminu bei šiek tiek parūdijusiomis galinėmis arkomis.
Nepaisant to, „Nissan‘ą“ Paulius įsigijo. „Iki vairuotojo pažymėjimo – dar pusė metų, todėl buvo pats laikas ruošti automobilį techninei apžiūrai. Bet pradėjus darbus išlindo visi baisumai! Pasirodo, parūdijusios buvo ne tik arkos, bet ir slenksčiai bei bagažinės, kuriai dar ir apdailos detalių trūko, dugnas. Apskritai visa važiuoklė buvo gerokai suvargusi, kuro vamzdeliai kiauri...“, – nepastebėtas pirkinio paslaptis atsimena Paulius. Jis prisipažįsta, kad aplinkiniai bandė įtikinti jį, jog automobilis nei laiko, nei finansinių investicijų nėra vertas, tačiau pasiryžimas priversti „Silvia“ vėl važiuoti buvo stipresnis nei negatyvios kalbos.
„Kelias buvo ilgas... Vienintelis tuo metu veikiantis dalykas buvo variklis, kuris po metų taip pat sugedo – teko keisti. Turėčiau dėkoti tėčiui bei kaimynui, kurie ne tik neprarado ryžto prikelti „S13“ iš pelenų, bet ir ženkliai prisidėjo prie taisymo darbų ir modifikacijų bei toliau man padeda,“ – sako Paulius.
Iš „S13“ – į „Ascona“
Antram gyvenimui prikeltas „Nissan S13“ – pirmasis Pauliaus automobilis, kuriuo jis kasdien važinėdavo po miestą, tačiau pasibaigus TA galiojimui, o remonto darbų sąrašui vis dar tęsiantis gerokai į priekį, teko pirkti antrą „daily“ kasdienėms reikmės ir važinėjimui į darbą bei paskaitas. „Tėvų pažįstami kaip tik tuo metu pigiai pardavinėjo savo senąją „Opel Ascona“, tad nieko nelaukiau ir nusipirkau,“ – kardinalų transporto priemonės pakeitimą atsimena Paulius. Aišku, persėsti iš „S13“ į paprastą 1984-ųjų „Ascona“ su 1,6 litro darbinio tūrio „dyzeliuku“ buvo gan stiprus kultūrinis šokas, švelniai tariant – gana keista. „Na, bet ji buvo labai ekonomiška, ko negalėčiau pasakyti apie „Nissan‘ą“, – juokiasi Paulius. „Turėjau šį automobilį neilgai, bet visgi tas laikotarpis kelia labai smagius atsiminimus! Šiuo metu, kol „Silvia“ garaže laukia naujų modifikacijų, važinėju su „Mazda 6“ – lieku ištikimas japoniškiems automobiliams.“
Kad jau prabilome apie modifikacijas, Paulius kukliai atskleidžia tikrai gausų jų sąrašą:
- Gamyklinis „CA18DET“ su didesne turbina, pasiskolinta iš „RB26DETT“.
- Didesnis tarpinis suslėgto oro aušintuvas.
- Boost controlleris
- Tiesus, iš nerūdijančio plieno pagamintas išmetimas.
- Našesnė kuro pompa.
- Blokuotas reduktorius.
- Reguliuojamo aukščio amortizatoriai.
- 17 colių skersmens, 9,75 colių pločio ratai.
- „Ducktail“ spoileris.
- Sportinė sėdynė.
- „OMP“ vairas.
Tarsi žmona
Apie naujus projektus Paulius dar nesvarsto, tačiau daug planų, susijusių su turimu „S13“ modeliu, jau sukasi galvoje. „Prie šio automobilio praleista tiek daug laiko, kad tikrai negalvoju su juo skirtis. Planuose yra dar labai daug modifikacijų, kurias norečiau įgyvendinti, pavyzdžiui, perdažymas, variklio keitimas,“ – ateities darbus vardija vaikinas. Ir neneigia, kad tikrai būna momentų, kai sudvejoja, na, kam ta mašina jam reikalinga. „Ypač tokios mintys puola kokią trečią valandą nakties sudėjus variklį, kuris vis dėlto nesiruošia dirbti, o ryte atsikėlus vėl reikės jį išsikelti ir ardyti iš naujo.
Bet tai būna tik karštų emocijų pliūpsnis – manau, kad jau „apsiženyjau“ su šiuo automobiliu,“ – savo ištikimybę „S13“ modeliui patvirtina Paulius.
Vaikinas jau seniai ketina sudalyvauti ir mėgėjiškose šonaslydžio varžybose, tačiau kol kas šio noro įgyvendinti nepavyksta. „Labai noriu sudalyvauti „Putadienyje“, tačiau pritrūksta lėšų arba drąsos, arba vis iškyla kokių nors problemų – tikriausiai dauguma „Nissan“ savininkų man pritartų, kad kaip tyčia šie automobiliai mėgsta sugesti net stovėdami garaže. Tačiau vis tiek nenuleisiu rankų – artimiausiu metu tikrai pamatysite mane keliantį putas.“
GALERIJA
