Daiva Savickienė
Analitikai prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs kiek lėčiau nei pernai, tačiau realių pajamų greičiausiai turėsime šiek tiek daugiau.
Metų pradžioje skaičiuojami ne tik nuveikti darbai, bet ir prognozuojama, kas laukia prasidėjusiais naujais metais. Analitikų prognozėmis, šiemet šalies ekonomika augs lėčiau nei 2012 metais.
Be to, dabar būtų pats metas pradėti galvoti apie euro įvedimą bent nuo 2015-ųjų.
Kiek lėčiau
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad neseniai buvo pakeistos 2013–2014 metų prognozės. Dabar tikimasi kuklesnio BVP augimo nei anksčiau – 3,2 procento. Tikėtasi, kad BVP augs 4 procentus. Kiek mažiau optimistiškos prognozės susijusios su lūkesčiais aplinkinėse šalyse. G. Nausėdos teigimu, ekonomikos recesija tapo realybe euro zonoje.
„Šis svarbus prekybos partneris tampa mažiau įgalus“, – sako jis.
Tad eksportuotojams šansai nepagerėjo. Rusijos, kuri taip pat yra svarbus mūsų verslo prekybos partneris, augimas taip pat lėtėja. Tai, banko prezidento patarėjo teigimu, kelia nerimą, kad eksporto tempai į tą pusę irgi gali sulėtėti.
Kiek vidaus vartojimas skatins ekonomiką, sunkoka pasakyti. Mažmeninės prekybos apyvarta pradėjo lėtėti. Iš dalies tai susiję ir su šaltuoju metų sezonu, tai yra padidėjusiomis išlaidomis šildymui. „Mažesnis pinigų kiekis, kurį galima išleisti kitiems pirkiniams“, – sako G. Nausėda.
Tad daug kas paaiškės pasibaigus šildymo sezonui – ar žmonės bus optimistiškiau nusiteikę, ar atsargūs.
„Metai vargu ar bus optimistiškesni nei 2012-ieji“, – mano G. Nausėda.
DNB bankas šių metų prognozes pristatė lapkričio viduryje. Šio banko vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius taip pat sako, kad šiemet BVP augimo greitis bus lėtesnis. Dideliam augimui priežasčių nėra: Europa dar stagnuoja, Pietų Europos ekonomika traukiasi. Į ES šalis lietuviai nemažai eksportuoja, ir eksportas augs lėčiau nei pernai. Tuo labiau kad įtakos turės ir didelis palyginamasis efektas – 2011–2012 metais eksportas smarkiai šoktelėjo.
R. Bancevičiaus teigimu, infliacija šiemet taip pat turėtų būti truputį lėtesnė. Nedarbo lygis irgi turėtų kiek mažėti. Jo manymu, keistai atrodo pateikiama nedarbo statistika. Nedarbo lygis – 12 procentų.
Vyresnysis analitikas teigė, kad susitikimuose su verslininkais girdintis, esą susirasti darbuotojų labai sunku.
„Keistai atrodo šis skaičius, kiek realią padėtį jis parodo“, – svarsto R. Bancevičius.
Jo manymu, nedarbo lygis gali būti 9–10 procentų.
Nepaisant, kad BVP augimas lėtės, realiosios gyventojų pajamos turėtų augti.
Galime likti paskutiniai
Ne vieną kartą kalbėta apie tai, kad Lietuva eurą galėtų įsivesti 2014-aisiais, tad tokiu atveju šie metai būtų labai svarbūs rengiantis. SEB banko prezidento patarėjo G. Nausėdos teigimu, euro įvedimą galima skirstyti į du klausimus – objektyvias sąlygas ir valdžios pasiryžimą. Šalis neatitinka numatytų reikalavimų. Tiesa, 2012 metai ką tik baigėsi ir dar kol kas nežinoma, koks bus biudžeto deficitas. Kitas fiskalinis klausimas – ar pavyks sumažinti infliaciją iki reikiamo lygio.
G. Nausėdos manymu, euro įvedimo klausimas šiuo metu paliktas savieigai. O štai latviai aktyviai dirba, „purena dirvą Briuselyje“.
„Mūsų pozicija – traukinys nuvažiavo ir 2014 metais nebegalime pretenduoti įsivesti euro“, – pastebi jis.
Jei latviai pirmiau įsives eurą, mūsų šaliai tai ne į naudą. Tuomet dar labiau sustiprės poreikis turėti eurą, nebūti paskutiniams iš trijų Baltijos šalių, kurios įsivedusios eurą. Investicijų pritraukimo požiūriu tai būtų blogai.
„Paradoksas: pirmieji turėjome realų šansą 2007 metais įsivesti eurą, o išėjo, kad galime būti paskutiniai“, – pastebi G. Nausėda.
Laikas imtis veiksmų
DNB banko vyresniojo analitiko R. Bancevičiaus manymu, galimybė 2014 metais įsivesti eurą jau nuplaukė. Jei lietuviai, taip kaip latviai, imtųsi rimtai šio klausimo, tvarkyti dokumentaciją, 2015 metai būtų artimiausi, kada galėtume įsivesti eurą. Atitikti Mastrichto kriterijus bus labai sunku. Daugybės Europos šalių labai maža infliacija, o imamas vidurkis.
„Sunku, bet, ko gero, 2014 metais yra proga pabandyti“, – mano R. Bancevičius.
Vėliau, jo manymu, pereisime į greitą ekonomikos etapą. Spaudimas infliacijai bus dar didesnis, iki 2018–2019 metų bus dar sunkiau atitikti kriterijus. Jo manymu, reikalus reikėtų spręsti latvių pavyzdžiu – priėmė administracinius sprendimus, yra politinė valia. Vyresniojo analitiko teigimu, svarbus ne tik techninių reikalavimų atitikimas, bet ir valdžios pasiryžimas.
2007 metais kriterijų neatitikome dešimtąja dalimi po kablelio. R. Bancevičiaus manymu, valdžiai ryžtingiau ėmusis spręsti šį klausimą, pavyzdžiui, kiek nukelti pensijų kėlimą, galėjo būti kitaip.
Kitas klausimas, ar būtų buvę gerai pirmiesiems įsivesti eurą.
Jo žiniomis, iki pernai rudens nė vienoje valdančiojoje institucijoje nebuvo imamasi kokių nors žygių euro įvedimo klausimu. Jei latviai pirmiau mūsų įsivestų eurą, liktume paskutiniai Baltijos šalyse.
„Užsieniečiai mato Baltijos šalis kaip vieną regioną. Jei du trečdaliai turi eurą, o mes – ne, minusas mums. Neigiamai veiks“, – apie tai, kad latviai gali mus aplenkti, kalba R. Bancevičius.
