Susitarimą rengusiai grupei vadovavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas po dokumento pasirašymo pabrėžė, kad jame yra siūlomas trijų ramsčių gynybos modelis: pirmasis – kolektyvinės saugumo garantijos, antras – karių stiprinimas, trečias – visuomenės įsitraukimas.
Pasirašymo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad šis susitarimas rodo Lietuvos valią laikytis esminių principų siekiant stiprinti saugumą ir gynybą, „nepriklausomai nuo politinių ideologijų ir koalicinių susitarimų“ .
„Tai ir yra garantas, kad esminiai principai nebus keičiami. Tai yra įsipareigojimas mūsų sąjungininkams, kad mes kaip buvome, taip esame, taip ir būsime patikimi demokratijos sergėtojai regione“, – kalbėjo ji.
Premjerė Ingrida Šimonytė apgailestavo, kad ne visos partijos, rengusios bendrą susitarimą dėl gynybos, nusprendė šį susitarimą pasirašyti: „Bet apgailestaudama kartu ir džiaugiuosi, kad tas sprendimas nepasirašyti susitarimo yra nesusijęs su pačiu susitarimu, o yra susijęs su atskiromis nuomonėmis apie valdančiąją koaliciją, Vyriausybę ar dalykus, kurie nėra esminiai“.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat pasidžiaugė, kad beveik visos partijoms pavyko rasti bendrą dėl saugumo ir gynybos.
„Lietuva dėl tų parašų, kurie šiandien buvo padėti iš esmės visų politinių partijų, yra stipresnė. Taip, reikalingas praktinis įgyvendinimas, taip, galima padaryti ir daugiau papildomų žingsnių, bet tai, kad mes vienodai matome atsaką į Rusijos keliamą grėsmę, manau, kad tai yra labai svarbus žingsnis į priekį“, – pabrėžė jis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis po susitarimo pasirašymo žurnalistams keliskart pakartojo posakį: „jeigu nori taikos – ruoškis karui“.
Jis taip pat sukritikavo ir valdančiuosius dėl Kaliningrado tranzito.
„Mūsų užsienio politikos vykdytojai nesusitarė Europos Sąjungoje ir tas išaiškinimas Europos Komisijos gal nėra geras Lietuvai“, – kalbėjo jis.
Susitarimą pasirašė Darbo partijos laikinasis pirmininkas Viktoras Fiodorovas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos pirmininkas Saulius Skvernelis, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Pasirašyme taip pat dalyvaus premjerė Ingrida Šimonytė.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis anksčiau BNS yra patvirtinęs, kad nepasirašys naujo gynybos susitarimo, nes nemato prasmės. Gegužę šios partijos taryba nusprendė, kad susitarime dėl gynybos „valstiečiai“ dalyvaus tik gavę valdančiųjų pažadą kol kas nesvarstyti „visuomenę skaldančių“ iniciatyvų. Tokio pažado jiems gauti nepavyko.
Susitarime bus nustatomos trys artimiausio laikotarpio kryptys siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.
Rengiant dokumentą, partijų atstovams nepavyko sutarti dėl siekio įvesti visuotinį šaukimą ir konkretaus gynybos finansavimo procento. Nutarta šiais klausimais apsiriboti abstraktesnėmis nuostatomis.
Vietoj privalomo visuotinio šaukimo dokumente įrašyta, kad siekiant padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius bus nuosekliai didinamas pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą.
Susitarime taip pat bus konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio sumą, tokius asignavimus bus siekiama išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.
Šis susitarimas galios iki 2030 metų.
Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus karą prieš Ukrainą.
2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat buvo numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
Ar tik paprastu žmonių vaikai ??
