Kai kurie konservatoriai ir socialdemokratai ekonominio sunkmečio labiausiai nuskriaustiems žmonėms siūlo palengvinti gyvenimą diferencijavę gyventojų pajamų mokestį. Ekspertai perspėja, kad tokiems pakeitimams reikia gerai pasirengti.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Finansų ministeriją ir paprašė apsvarstyti galimybę įvesti laikinus progresinius mokesčius. Prieš kelias dienas siūlymą įteisinti gyventojų pajamų apmokestinimą skirtingais tarifais Seime įregistravo socialdemokratas Algirdas Sysas.
Tiek dešinieji, tiek kairieji aiškina, kad šios pataisos leistų solidariai paskirstyti mokesčių naštą, padėtų sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams, užkirstų kelią galimiems socialiniams neramumams.
Įvestų porai metų.
Dėl blogėjančios ekonomikos padėties ir stringančio mokesčių surinkimo metų pabaigoje valstybės biudžeto deficitas gali siekti 3 mlrd. litų. Finansų ministerija skyles siūlo apkamšyti nuo 475 iki 430 litų mažinant valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį ir nuo 138 iki 115 litų apkarpant bazinę mėnesinę algą.
Kad dėl tokio atlyginimų mažinimo nenukentėtų mažas pajamas gaunantys biudžetininkai, Seimo TS-LKD frakcija pasiūlė apsvarstyti laikino progresinio pajamų mokesčio įvedimo galimybę. Tokia tvarka galėtų galioti 1-2 metus. „Siūlydami progresinius mokesčius, raginame būti krikščioniškai solidariems geriau besiverčiantiems ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Manau, kad šiuo sudėtingu metu galime į tai apeliuoti, - LŽ aiškino Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma. - Jei dar labiau pasunkintume žemiausių socialinių sluoksnių padėtį, valstybėje gali prasidėti destrukciniai procesai.“
Skirtingi siūlymai
Konservatoriai dar nėra apsisprendę, kokio dydžio pajamas ir kokiais mokesčiais apmokestinti. Finansų ministerijos prašoma apskaičiuoti ir pateikti kelis galimus variantus. J.Razmos nuomone, įvedus progresinius mokesčius minimalus pajamų apmokestinimas galėtų siekti dabar mokamą 21 procentą. Maksimalus apmokestinimo tarifas galėtų būti 40-41 procentas. Pavyzdžiui, 2-3 tūkst. litų mėnesio pajamoms galėtų būti taikomas 21 proc. mokesčio tarifas. Pajamoms didėjant, kas keliems šimtams litų būtų pridedama po procentą mokesčių. Uždirbantiems 8-10 tūkst. litų galėtų būti taikoma maksimali mokesčių riba.
Diferencijuotą pajamų apmokestinimą siūlo ir socialdemokratas A.Sysas. Seime užregistruotame įstatymo projekte gyventojams numatyta taikyti 15, 18, 25 ir 40 proc. dydžio mokesčius. Pagal jį, jei metinės pajamos neviršija 24 tūkst. litų, galėtų būti taikomas 15 proc. tarifas. Metines pajamas nuo 24 iki 60 tūkst. litų siūloma apmokestinti 18 proc., o nuo 60 iki 120 tūkst. litų - 25 procentais. Pajamos nuo 120 tūkst. būtų apmokestinamos 40 proc. tarifu.
Liberalai šiaušiasi
Progresinių mokesčių įvedimo galimybė Seime bus svarstoma tikslinant valstybės biudžetą. Jį Vyriausybė parlamentarams planuoja pateikti po poros savaičių.
Pagalius į ratus dėl progresinių mokesčių gali kaišioti valdančiosios koalicijos partneriai liberalai. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Audrius Enzinas LŽ tikino, kad šiuos mokesčius vertina labai santūriai. „Nesame šios idėjos šalininkai. Panašią mokesčių sistemą turėjome prieš 20 metų, nemanau, kad reikia prie jos grįžti“, - aiškino jis. Tačiau iš anksto diferencijuotam pajamų apmokestinimui Liberalų sąjūdžio nariai nesako „ne“. Anot A.Enzino, sprendimas bus priimtas tik po pokalbių su koalicijos partneriais.
Sunkmečiu - galima
Finansų analitikas Rimantas Rudzkis pritartų trumpalaikiam progresinių mokesčių įvedimui. Anot jo, didesnės mokesčių naštos perkėlimas ant daugiausia uždirbančiųjų pečių - racionali priemonė sunkmečiu. „Gerokai didesnį nei vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus dėl didesnių mokesčių tikrai nemirs badu. Visada sunkiausia mažiausias pajamas gaunantiems ir vaikus auginantiems gyventojams“, - įsitikinęs ekspertas.
Pasak R.Rudzkio, jei Seimas nuspręstų palaiminti progresinius mokesčius, reikėtų nustatyti kuo paprastesnę jų apskaičiavimo tvarką. „Valstybė turi rasti skaidriausią, patogiausią ir lengviausią progresinių mokesčių sistemą. Pastarieji mokesčių pakeitimai ir taip sukėlė nemažai painiavos ir nerimo“, - pabrėžė jis.
R.Rudzkis nepritartų nuolatiniams progresiniams mokesčiams. Jo nuomone, tai smarkiai pakenktų investiciniam mūsų šalies patrauklumui, diferencijuotus mokesčius būtų gerokai sunkiau apskaityti. Taip pat dėl skirtingų pajamų mokesčių Lietuva veikiausiai netektų nemažai kvalifikuotų specialistų, kurie kaip įprasta daugiau uždirba.
Žadėjo daug kartų
Galimybės įvesti progresinius mokesčius svarstomos jau ne pirmą kartą. Prieš dvejus metus socialdemokratai Seime įregistravo atitinkamo įstatymo projektą. Tačiau jis taip ir nebuvo svarstytas. Apie progresinius mokesčius ta pati partija kalbėjo ir prieš metus. Tuometis premjeras Gediminas Kirkilas tada tvirtino, kad diskusijos dėl šių mokesčių jau baigtos, beliko apsispręsti dėl jų taikymo modelio. Progresinių mokesčių kortą socialdemokratai metė ir per pernai vykusius Seimo rinkimus.
Roberta TRACEVIČIŪTĖ
