Miesto gyventojai nuo dusinančių dulkių ir smėlio dalelių gynėsi akiniais, kaukėmis ir tinkleliais, per apokaliptiškai atrodantį rūką beveik nesimatė Uždraustojo mesto ir kitų garsių Pekino objektų. Dėl itin didelio oro užterštumo miesto valdžia nurodė mokykloms nerengti sporto užsiėmimų ir renginių lauke, patarė žmonėms jei tik įmanoma, neiti į lauką. Atšaukta šimtai skrydžių.
Kinijos meteorologai dėl prastos oro kokybės kaltina smėlio audrą, atslinkusią iš šiaurinės Mongolijos, kur, pasak pareigūnų, stichija pareikalavo kelių žmonių gyvybių. Audra slinko šiauriniais Kinijos regionais, paskui pasuko į pietus ir užklupo Pekiną, kur matomumas buvo mažiau nei 500 metrų.
Pekino gyventojai nerimavo dėl audros, dar labiau padidinusios oro taršą, pavojaus sveikatai.
„Jaučiu, kad kiekvienas įkvėpimas man sukels plaučių problemų“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas sostinės gyventojas.
Tai didžiausia per dešimtmetį smėlio audra, pasiekusi sostinę, kuri vylėsi atkurti natūralią užtvarą tokiems reiškiniams intensyviai atsodindama miškus – vadinamąją „žaliąją didžiąją sieną“.
Pernai Pekinas skelbė, jog dėl miškų atsodinimo tikisi mažiau ir silpnesnių smėlio audrų Kinijos šiaurėje.
2019 metais žurnale „Nature Sustainability“ paskelbtos tyrimo išvados rodo, kad nuo 2000-ųjų Žemės paviršiuje papildomai atsirado 5,2 mln. kv. km augmenijos ir kad ketvirtadalis šio ploto yra Kinijoje.
Tačiau priešingą šioms žaliosioms juostoms poveikį daro dykumėjimas šalies šiaurės vakaruose.
„Labai įnirtinga“
Pekine dirbantis sveikos aplinkos ekspertas Pan Xiaochuanas (Pan Siaočuanas) AFP sakė, kad dėl kritulių trūkumo pastaruoju metu žemė yra itin sausa, todėl smėlio audra yra „labai nuožmi“.
„Jei būna mažiau drėgmės, pakeliama daugiau dulkių, – sakė jis. – Kadangi ši smėlio audra atėjo iš didelio aukščio, medžių juostos vėjui sulaikyti nebus labai efektyvios.“
Sostinę pasiekiančias smėlio audras nulemia ekstremalios oro sąlygos ir dykumėjimas, AFP sakė Li Shuo (Li Šuo) iš aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace China“.
Tačiau, pasak jo, pastarosiomis savaitėmis prastą oro kokybę Pekine lėmė ir „intensyvi“ pramonės veikla. Ekonomikai vėl imant veikti; plieno, cemento ir aliuminio gamybos apimtys jau viršija iki pandemijos buvusį lygį.
Smogas įžiebė aktyvias diskusijas socialinės žiniasklaidos platformoje „Weibo“. „Dėl šios oranžinės smėlio audros viskas atrodo kaip pasaulio pabaiga“, – rašė vienas vartotojas.
Tarša mieste yra pavojingo lygio, skelbia oro kokybės stebėsenos svetainė „Aqicn“. Tarša tokia didelė, kad nepakanka daugelio programėlių matavimo skalių.
Stambių kietųjų dalelių koncentracija kone 20 kartų viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamąją, nurodo „Aqicn“.
Tačiau valstybinis dienraštis „Global Times“ pranešė, kad stambių kietųjų dalelių koncentracija šešiuose centriniuose Pekino rajonuose pirmadienio rytą „viršijo 8 100“. Tai reikštų skaičių, 160 kartų didesnį už rekomenduojamą limitą.
Smulkių kietųjų dalelių, kurios gali patekti giliai į plaučius ir sukelti plaučių ligas, koncentracija pirmadienį ryte taip pat buvo pavojingai didelė.
2015–2019 metais Kinija smarkiai sumažino nacionalinį smulkių kietųjų dalelių koncentracijos vidurkį, be to, vyriausybė yra paskelbusi ambicingą tikslą iki 2060 metų metų pasiekti neutralumą anglies dvideginio požiūriu.
Tačiau Li Shuo socialiniame tinkle „Twitter“ perspėjo, kad Pekinas iliustruoja „ekologinę krizę“.
„Sunku teigti, kad judame į priekį, kai nematai, kas tau prieš akis“, – parašė jis.
