Širdies stimuliatoriai reikalingi, kai širdis plaka per lėtai arba turi kitų ritmo sutrikimų, koreguojamų implantuojamo prietaiso dėka. Jau turint implantuotą širdies stimuliatorių, labai svarbios reguliarios patikros, siekiant išvengti sveikatos pablogėjimo bei kitų problemų.
Praktikoje pasitaiko atvejų, jog laiku neatlikta patikra gali lemti pavojingas sveikatos komplikacijas, kai prireikia gydymo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro gydytojo kardiologo-elektrofiziologo Tautvydo Platūkio, pasitaiko atvejų, kuomet laiku nepastebimas baterijos išsekimas gali baigtis net mirtimi.
Siekiant to išvengti, rekomenduojama bent kartą per metus atlikti implantuoto širdies prietaiso – stimuliatoriaus, defibriliatoriaus ar širdį resinchronizuojančio prietaiso patikrą.
Retas pulsas – signalas patikrai
Reto pulso priežastys gali būti įvairios – nuo širdies ligų iki tam tikrų vaistų vartojimo, elektrolitų disbalanso, skydliaukės ar inkstų funkcijos sutrikimų, infekcinių ar uždegiminių ligų.
Viena iš dažnesnių priežasčių – širdies ritmo vedlio silpnumas, kai širdies struktūra, atsakinga už tinkamą ritmą, nusilpsta ir nebegali palaikyti normalaus širdies dažnio.
Taip pat dažna problema yra pagrindinio širdies laido arba mazgo degeneracija – kai elektriniai impulsai nebegali tinkamai pasiekti širdies raumens, dėl ko pulsas tampa itin retas.
Pasikeitęs širdies ritmas gali kelti nerimą, tačiau ne visada tai yra pavojinga. Gydytojas T. Platūkis pataria neišsigąsti, jei retesnis pulsas nesukelia kitų simptomų, tokių kaip galvos svaigimas, jėgų trūkumas ar sąmonės netekimas.
Tačiau jei pulsas yra mažiau nei 50 kartų per minutę ir toks pokytis stebimas dažnai, ypač fizinio krūvio metu, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas, atlikęs tyrimus, įvertins, ar reikalinga gydytojo kardiologo konsultacija.
Sprendimą priima kardiologas
Esant retam pulsui ir atmetus kitas priežastis, galinčias sukelti šį simptomą, gydytojas kardiologas-elektrofiziologas nusprendžia, ar reikalingas implantuojamas prietaisas, pavyzdžiui, širdies stimuliatorius ar defibriliatorius.
Jau atlikus prietaiso implantaciją, pacientai gali gyventi įprastą gyvenimą be reikšmingų apribojimų. Jie gali naudotis telefonu, buitiniais elektros prietaisais, maudytis, lankytis pirtyje, sportuoti ir net skristi lėktuvu.
Išimtis yra labai stiprūs magnetiniai laukai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimai. Tačiau net ir pastarąjį tyrimą dažniausiai galima atlikti, tik prieš tyrimą ir po jo būtina gydytojo kardiologo-elektrofiziologo konsultacija, siekiant patvirtinti tyrimo galimybę ir suderinti prietaiso veikimą.
Būtina reguliari patikra
Visiems pacientams, turintiems širdies stimuliatorių, defibriliatorių ar resinchronizuojantį širdies prietaisą, rekomenduojama bent kartą per metus atlikti patikrą. Kartais vizitas gali būti paskirtas ir anksčiau – tai visuomet nurodo konsultuojantis gydytojas.
Pirmoji patikra po operacijos įprastai rekomenduojama po trijų – šešių mėnesių, vėliau – kartą per metus. Jos metu gydytojas tikrina prietaiso techninius parametrus, elektrodų susidėvėjimą, baterijos būklę.
Dažniau atliekama patikra leidžia laiku nustatyti galimus nukrypimus ir atlikti reikiamus prietaiso sureguliavimus, taip išvengiant netikėto sveikatos pablogėjimo.
Patikra – nemokama
Stimuliatorių galima nemokamai pasitikrinti bet kuriame stimuliatorius implantuojančiame centre Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kur jis buvo implantuotas. Atvykstant rekomenduojama turėti stimuliatoriaus pasą.
Patikra dažniausiai trunka apie 15 minučių ir atliekama paprastai: gydytojas prideda magnetinę ritę prie krūtinės stimuliatoriaus projekcijoje, per kurią patikros kompiuteriu tikrinami parametrai. Patikrai reikalingas šeimos gydytojo siuntimas.
Pasekmių galima išvengti
Kai stimuliatoriaus baterija pasiekia kritinę ribą, prietaisas apie tai signalizuoja reikšmingai retindamas pulsą. Kai kurie pacientai šio simptomo gali laiku nepajusti ar jį ignoruoti, taip rizikuodami susidurti su rimtomis sveikatos problemomis.
Gydytojas T. Platūkis įspėja: „Gyvenant su išsekusia stimuliatoriaus baterija galima sulaukti labai liūdnų pasekmių“.
Tad norint išvengti pavojingų situacijų, stimuliatoriaus patikrą reikia atlikti reguliariai ir nelaukti, kol prietaisas pats primins apie save sveikatos sutrikimu.
Šaltinis: Šiaulių ligoninė. Autorius: Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
