Kuršių marias kaustęs ledas po truputį aižėja, tirpsta, tad properšose vandenyje jau teškenasi klykuolės ar dančiasnapiai. Pamaryje – tikras pavasaris. Ventės rago ornitologijos stoties šeimininkas sako, kad vieversiai šiemet grįžo net nesulaukę savo dienos – vasario 24-osios.
„Šiemet vieversiai anksčiau, pirmuosius, man regis, jau vasario 16 d. matė, bet ne tik čia, prie marių, Juodkrantėj, prie Klaipėdos, netgi Rytų ir Šiaurės Lietuvoj – vienu metu pasirodė“, – sakė ornitologas Vytautas Jusys.
Šilališkių kompanija sako Ventės rage dažnai apsilanko: ypač pavasarį ir rudenį, kai migruoja paukščiai. „Vanduo, būna paukščiai, atvažiuojant apžiūrėjom, pievų apsemtų. Gulbės, daug gulbių, ir laukuose dar žąsų pulkus matėm“, – sakė šilališkė Ieva.
Išties bene įspūdingiausi vaizdai atsiveria užlietose pievose. „Šimtai gulbių giesmininkų, vis prasuka būreliais, būreliais ir leidžiasi į apsemtas pievas, kas dar, žąsys pilkosios jau pasirodė, išvis pilkosios dar anksčiau nei vieversiai, vasario pirmom dienom, o čia jų keliasdešimt porų peri, jeigu ne daugiau, nendrynuose, tvenkiniuose žuvininkystės“, – sakė ornitologas.
Užlietu ir suaižėjusiais ledais padengtu keliu kasdien pas mamą važiuojantis Jurgis sako tuo pačiu ir pasigrožintis pavasario ženklais. „Dabar nebedaug, buvo apie 60 cm, dabar kokie 40 belikę. Važiavom, o kur dingsi“, – sakė Minijos kaimo gyventojas, prasitaręs, kad gulbių mato itin daug.
Ornitologas sako, kad gulbių pikas bus kovą, o Nemuno deltoje daugiausia žąsų būna balandį – vienu metu jų ten plaukioja ir 100 tūkst.