Antradienį Trišalėje taryboje buvo svarstomos Darbo kodekso pataisos, pagal kurias atlyginimas darbuotojams negalėtų būti mokamas grynaisiais pinigais.
Darbdaviai sprendimui nepritaria
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas Tomas Garuolis tarybos posėdyje teigė, didžiausia problema yra trečiųjų šalių darbuotojai, kurie transporto sektoriuje ir dominuoja.
„Vairuotojai nevažiuoja į prekybos centrus ar miestų centrus, jie daugiausia laiko praleidžia kitose zonoje, kur nėra daug bankomatų. Tad jiems geriausia turėti grynuosius pinigus“, – tikino asociacijos atstovas.
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė taip pat pasisakė už atlyginimų mokėjimą grynaisiais pinigais. Anot jos, darbuotojai gali turėti labai daug visokių klausimų ir ne visus juos būtina įtraukti į Darbo kodeksą.
„Be to, ne visuose regionuose galima arti rasti bankomatus. Tad šis reikalavimas, ypač smulkiajam verslui yra perteklinis“, – aiškino E. Šiškauskienė.
Bankai siūlo sprendimus
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė pritarė siūlymui darbuotojams pinigus mokėti tik grynaisias. Anot jos, šis sprendimas padėtų sumažinti šešėlį, taip pat darbuotojai, ypač emigrantai, būtų rečiau išnaudojami darbdavių.
„Banko būtinų paslaugų krepšelio kaina, kurią reguliuoja Lietuvos bankas, siekia 1,45 euro. Į šį krepšelį įeina sąskaitos atidarymas, mokėjimo kortelė, minimalus 550 eurų išsigryninimas, elektroninė bankininkystė.
Tad Europos Sąjungos (ES) šalių darbuotojams ši kaina nėra didelė. Tačiau kalbant apie ne ES šalių darbuotojus, pavyzdžiui, Ukrainos ir Baltarusijos piliečius, jiems sąskaitos atidarymas kainuoja daugiau, nes bankai turi atlikti pinigų plovimo prevencijos patikras.
Tačiau šią problemą siūlome spręsti, tokiems darbuotojams suteikiant laikinus leidimus gyventi Lietuvoje. Tada jiems banko paslaugų krepšelis kainuotų pigiau“, – siūlė asociacijos prezidentė.
Anot jos, bankai pasiruošę ieškoti sprendimų būdų, kad darbuotojai galėtų gauti atlyginimus banko sąskaitoje.
Problemą spręsti siūlo kortelių skaitytuvais
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad atlygimai turėtų būti pervedami ne į banko sąskaitą, bet į darbuotojo nurodytą sąskaitą, tai gali būti ir unija ar alternatyvi finansinė institucija. Ši laisvė turėtų būti palikta darbuotojams.
„Taip pat darbdavys turėtų pasirinkti vieną mokėjimo būdą arba grynaisiais, arba į darbuotojo sąskaitą. Kitu atveju taikant mišrų mokėjimo būdą kyla daug blaškymosi viena kartą darbuotojai gauna pinigus į sąskaitą, o kitą jau grynaisiais.
Dar jeigu norime kovoti su pandemija, galbūt smulkiajam verslui būtų galima nemokamai duoti bankinių kortelių skaitytuvus ar tam tikrų mokesčių kompensavimą, kad būtų sumažinta bankų mokesčių našta“, – siūlė darbuotojų atstovė.
Profesinės Sąjungos „Sandrauga“ vadovas Kęstutis Juknis pastebėjo, kad mokėdamos grynaisiais įmonės apvagia darbuotojus.
„Nurodo orderyje, kad sumoka 1000 eurų, o darbuotojui išmoka 300 eurų. Įrodyti, kad gavo ne visą suma darbuotojui beveik neįmanoma. Dažnai darbuotojai verčiami imti grynus pinigus, jiems neduoda kito pasirinkimo.
O kur išsigryninti pinigus žmonės tikrai ras“, – pastebėjo darbuotojų atstovas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Vita Baliukevičienė teigė, kad pernai72 proc. darbo ginčų buvo dėl darbo užmokesčio išmokėjimo.
„Dažniausiai kreipėsi užsieniečiai dirbantys transporto sektoriuje. O tokių jų skundų palyginti su 2019 metais skaičius padvigubėjo. Nagrinėti tokius skundus sunku, nes trūksta įrodymų, ypač kai dėl darbo užmokesčio žodžiu sutarta vienaip, o raštu jau kitaip.
Tačiau siūlome išimtį smulkiesiems verslininkams, kurie įdarbina iki 10 darbuotojų“, – komentavo V. Baliukevičienė.
Trišalės tarybos susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad darbdaviai dar tarsis ir diskutuos su bankais, o darbuotojų atstovai savo siūlys sprendimus.
Sprendimą keisti Darbo kodeksą priima Seimas.
