„Luminor“ banko vyriausiasis banko ekonomistas Dr. Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad pernai puikų Lietuvos ekonomikos pasirodymą 2020 metais lėmė tiek po pavasarinio karantino sparčiai atsigavęs vidaus vartojimas „V“ raidės formos atsigavimas, tiek darni eksporto plėtra.
„Be to, Lietuvos nekilnojamojo turto rinka, kitaip nei buvo baimintasi, išvengė nuosmukio. Lietuva šios krizės metu taip pat išvengė emigracijos bangos, o dėl išaugusios imigracijos bendras Lietuvos gyventojų skaičius, pirmą kartą nuo 1990 metų, išaugo. Teigiami pokyčiai stebėti ir darbo rinkoje: darbo užmokesčio augimas nelėtino apsukų ir siekė dviženklius skaičius, o užimtųjų skaičius sumažėjo tik nežymiai“, – teigė ekonomistas.
Tačiau, pasak ekonomisto, šiemet užsitęsęs karantinas gali atnešti neigiamų pasekmių ir lemti lėtesnį ekonomikos atsigavimą.
„Kuo ilgiau jos truks ir kuo griežtesnės jos bus, palyginti su kitomis regiono šalimis, tuo daugiau ir didesnių neigiamų šalutinių karantino poveikių turėsime. Karantino poveikį ekonomikai galima palyginti su sniego gniūžtės efektu – jei karantino trukmė yra trumpa, atlaisvinus suvaržymus ekonomika greitai grįžta į savo vėžes, nes susikaupusių problemų kamuolys yra mažas. Tačiau kuo ilgiau tęsiasi karantino suvaržymai, tuo didesnis tampa susikaupusių problemų kamuolys, tad pasibaigus karantinui ekonomikai nėra lengva sugrįžti į savo vėžes“, – sakė Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, šiuo metu aiškumo yra nedaug, situacija keičiasi kiekvieną savaitę.
„Jeigu didžioji dalis karantino ribojimų bus panaikinti kovo mėnesio pradžioje ekonomikos atsigavimas būtų spartus, panašus į pernykštį scenarijų. Lietuvos BVP augimas būtų teigiamas ir siektų 1,8 proc. O jeigu karantinas tęstųsi ilgiau, pavyzdžiui, iki gegužės mėnesio, tada ekonomikos kritimas būtų didesnis ir patirtume 1,7 proc. nuosmukį.
Mažai tikėtina, bet jeigu suvaržymai ekonomikai tęsis dar ilgiau arba tam tikri ribojimai bus taikomi visus metus atsigavimo galima ir nesulaukti, o ekonomika smuktų ir iki 8 proc. Panašų pavyzdį, matėme Didžiojoje Britanijoje. Ji neskubėjo pernai atlaisvinti karantino, todėl šalies ekonomika ir nespėjo įsibėgėti ir grįžti į prieš krizinį lygį“, – aiškino Ž. Mauricas.
Anot ekonomisto, jeigu Lietuva neatlaisvins karantino, o kitose šalyse jis bus laisvesnis, didės nedarbas ir emigracija.
„Ypač gali augti jaunimo emigracija. Jaunimas nelauks ir darbo išvyks ieškoti užsienyje, todėl Lietuva nereikėtų laukti ir išsiskirti iš kitų šalių su karantino atlaisvinimais“, – komentavo Ž. Mauricas.
Dar ekonomistas atkreipė dėmesį, kad yra grėsmė, kad karantino metu į šešėlį laikinai pasitraukęs smulkusis verslas gali likti jame ir karantinui pasibaigus, o tai ilgam išaugintų šešėlinės ekonomikos dalį Lietuvoje.
„Tad vietoje 2020 metų rudenį prognozuoto „V“ raidės formos atsigavimo, šiais metais, tikėtina, ir toliau bus stebimas „K“ raidės formos atsigavimas, nes vyraujantis neapibrėžtumas ir karantino ribojimai turės didesnį neigiamą poveikį turizmo, laisvalaikio paslaugų ir viešojo maitinimo sektoriams.
Tačiau didelės infliacijos artimiausiais metais neturėtų būti kalbant apie prekes ir paslaugas. Vis tik gali būti „supūsti“ nekilnojamo turto kainų burbulai. Todėl gali būti, kad palūkanų normos nebus visą laiką labai žemos. Juk kažkada „užtrauks rankinį stabdį“ centriniai bankai, nes kitu atveju ekonomika būtų išbalansuota dar labiau, negu ją išbalansavo pandemija“, – aiškino ekonomistas.
