Opozicinių partijų lyderiai su viltimi žvelgia į artėjančius Europos Parlamento (EP) rinkimus. Galimybės sėkmingai juose pasirodyti priklausys ir nuo to, kas varžysis dėl šalies vadovo posto.
Jei daugumai EP rinkimuose dalyvaujančių partijų jie susiklostytų sėkmingai, mūsų šalis netektų nemažai ryškių politikos asmenybių. Laimėję europarlamentaro mandatus dirbti į Briuselį keliautų Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas, Darbo partijos (DP) vadovas Viktoras Uspaskichas, nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, prezidentinių ambicijų neslepianti Kazimiera Prunskienė. Darbas EP nevilioja tik valdžioje esančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovų.
Dvejopų žaidimų nežais.
12 naujos kadencijos EP narių Lietuva rinks birželio 7-ąją. Kandidatų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai partijos privalės pateikti nuo balandžio 3 iki gegužės 4 dienos. Iki šiol oficialiai savo kandidatus į EP paskelbė tik partija „Tvarka ir teisingumas“. Ją į rinkimus ves partijos pirmininkas Rolandas Paksas. Antruoju „tvarkiečių“ rinkimų sąraše įrašytas buvęs Vilniaus meras Juozas Imbrasas.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pavaduotojas Valentinas Mazuronis LŽ patikino, kad visi „tvarkiečių“ iškelti kandidatai sėkmės atveju susikrautų lagaminus ir vyktų dirbti į Briuselį. „Dvejopų žaidimų nežaidžiame: mūsų partijos rinkimų sąraše įrašyti politikai pasiruošę dirbti EP“, - tvirtino jis.
Artimiausiu metu galutinai suderinti ir paskelbti kandidatų į EP sąrašą ruošiasi LSDP. Neoficialiais duomenimis, į jį įtraukta beveik visa partijos vadovybė: pirmininkas G.Kirkilas, jo pavaduotojai Juozas Olekas, Zigmantas Balčytis, Birutė Vėsaitė, Milda Petrauskienė, Vytenis Andriukaitis. Dalyvauti EP rinkimuose atsisakė tik Seimo narys Algirdas Butkevičius.
G.Kirkilas LŽ tikino, kad socialdemokratai neketina apgaudinėti rinkėjų. „Drąsiai sakau, jei būsiu išrinktas, važiuosiu dirbti į EP“, - tvirtino jis.
Bando apsisaugoti?
„Darbiečius“ į EP rinkimus greičiausiai ves jų pirmininkas V.Uspaskichas. Jis tikina, kad laimėjęs rinkimus ilgai negalvotų, kaip elgtis. „Natūralu lipti karjeros laiptais ir po Seimo padirbėti EP. Kiekvienas žmogus nori išbandyti save įvairiuose vaidmenyse“, - aiškino jis. Tačiau manoma, kad į EP V.Uspaskichą gena kur kas pragmatiškesni motyvai. Esą taip „darbiečių“ lyderis gali bandyti apsisaugoti nuo teisinio persekiojimo už jo vadovaujamos partijos finansines machinacijas.
Be V.Uspaskicho į DP rinkimų sąrašą greičiausiai bus įrašyta nemažai šios partijos frakcijos Seime narių. „Į rinkimų sąrašą neįrašysime tik tų, kurie Seimo rinkimus laimėjo vienmandatėse rinkimų apygardose, nes norime būti sąžiningi rinkėjų atžvilgiu“, - aiškino V.Uspaskichas.
Apie apsisprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose paskelbusi Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė Kazimiera Prunskienė norėtų varžytis ir dėl europarlamentarės mandato. „Įstatymai to nedraudžia. Tikrai kandidatuosiu ir į EP“, - pareiškė ji.
Populiariausias - V.Landsbergis
TS-LKD lyderiai - partijos pirmininkas Andrius Kubilius, jo pavaduotojai Rasa Juknevičienė, Irena Degutienė, Valentinas Stundys - EP rinkimuose dalyvauti neketina. Konservatoriai taip pat greičiausiai nekels politikų, kurie į Seimą yra išrinkti vienmandatėse apygardose.
Dėl galutinio kandidatų į EP sąrašo TS-LKD žada apsispręsti kitos savaitės pabaigoje. Kandidatus siūlantys partijos skyriai daugiausia remia dabartinių europarlamentarų Vytauto Landsbergio ir Laimos Andrikienės, taip pat buvusio užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo, Seimo nario Emanuelio Zingerio, A.Kubiliui susisiekimo klausimais patarinėjančio Algirdo Šakalio kandidatūras. „Šie žmonės nėra politikos naujokai, jie turi didelį įdirbį užsienio politikos srityje“, - aiškino I.Degutienė.
Sieks maksimalios naudos
Politologas Algis Krupavičius įsitikinęs, kad į Briuselį nukrypusios opozicinių partijų lyderių akys - suprantamas dalykas. „Seimo rinkimus pralaimėjusių partijų vadovai tiesiog keičia taktiką ir eina į EP rinkimus“, - aiškino jis. Pasak A.Krupavičiaus, tokį žingsnį lėmė kelios priežastys: kai kurių partijų lyderiai priėjo politinės karjeros pabaigą arba tiesiog nusivylė politika ir ieško ramesnių užutekių.
Politologo nuomone, nevertėtų pamiršti, kad EP rinkimų kampanija vyks kone lygiagrečiai su prezidentine. Prezidento ir EP rinkimuose dalyvausiantys politikai gali padidinti savo partijos galimybes laimėti europarlamentarų mandatų. „Politinės partijos ir jų lyderiai elgiasi racionaliai stengdamiesi išnaudoti abejus rinkimus ir iš to gauti maksimalios naudos“, - LŽ aiškino jis.
Roberta Tracevičiūtė
