Draudimo įmonė „Lietuvos draudimas“ atliko nuteistųjų apklausą, kurioje dalyvavo 386 nuteistieji įvairiuose šalies pataisos namuose ir inspekcijose.
„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovo Andrius Gimbicko teigimu, tyrimo rezultatai rodo liūdną realybę: didžioji dalis ilgapirščių lietuvių savisaugą laiko nepakankama ir sako, kad juos yra nesunku apvogti.
„Jei yra apsauga, ji dažniausiai būna minimali. Žmonės nesidraudžia, neįsiveda signalizacijos, montuojamos pigios spynos ir durys. Jie galvoja – vagys mano turto tikrai nelies, aš nieko neturiu, eis kitur. Nesisaugodami žmonės patys išprovokuoja vagystes“, – tokius nuteistųjų atsakymus cituoja A. Gimbickas.
Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį 2020 m. pusmetį Lietuvoje iš viso buvo užregistruotos 6936 vagystės. 817 jų buvo įvykdytos įsibraunant į asmens gyvenamąsias patalpas.
Vagys labiausiai taikosi į elektroniką
Patys populiariausi vagišių taikiniai – pinigai, banko kortelės, papuošalai bei juvelyriniai dirbiniai. Juos, kaip sau aktualiausius, pasirinko daugiau nei 70 proc. apklaustųjų.
„Įdomu tai, kad nuteistieji itin pašaipiai atsiliepia apie žmones, kurie kartu su banko kortelėmis laiko jų kodus, elektroninės bankininkystės slaptažodžius. Ketvirtadalis nuteistųjų nurodė, kad iš butų jie vagia dokumentus, kuriuos vėliau naudoja sukčiavimui, turto iš sąskaitų grobstymui“, – tv3.lt pasakoja „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Apklausa taip pat parodė, jog daugiau nei pusė nuteistųjų vagystės metu ieškotų mobiliųjų telefonų, nešiojamų ir stacionarių kompiuterių. Kiek mažiau populiari yra buitinė technika, fotoaparatai, kailiniai drabužiai ir dviračiai.
Informaciją nusikaltėliai renka stebėdami auką
„Nuteistųjų apklausos duomenimis, norint įvykdyti vagystės planą, būtina žinoti tris dalykus: kada šeimininko nėra namuose, ar įrengtos apsaugos sistemos bei kokia savininko turimo turto vertė. Šiai informacijai surinkti jie pasitelkia plačiai vagių tarpe naudojamus metodus: stebi ir seka dominantį asmenį, informaciją surenka per jo giminaičius, bendradarbius, draugus, vaikus bei kaimynus.
Pasitaiko atvejų, kai vagys apsimeta prekybos agentais, socialinių ar specialių tarnybų darbuotojais, kad surinktų jiems reikiamos informacijos“, – vagišių metodus aiškina A. Gimbickas.
A. Gimbickas taip pat pabrėžia ir tai, kad tyrimo duomenimis, norint įvykdyti sėkmingą vagystę paros laikas nėra svarbus. Nuteistieji atsakė, kad svarbiausia – žinoti, kada šeimininkai išvyksta iš namų ir turėti iš anksto paruoštą planą: „Du trečdaliai jų tvirtina, kad vagystės suaktyvėja atostogų metu, per šventes bei darbo valandomis“.
Apsisaugoti sunku, bet įmanoma
O kaip galima vagystės išvengti? A. Gimbicko teigimu, vagys labiausiai yra linkę į namus veržtis tuomet, kai jie žino, kad šeimininkai išvykę, o nuo to apsisaugoti padėti gali tik gerai įrengtos namų saugos sistemos.
„Pastebime, kad dažniau apvagiami nesignalizuoti būstai: vaizdo kameros, rakinama laiptinė, tvirtos durys, kokybiški langų rėmai, geros spynos, prie saugos tarnybos pulto prijungta būsto signalizacija ir kiti turto saugumo sprendimai – kiekviena iš išvardytų priemonių yra didelis apsunkinimas ilgapirščiams. O kliūčių skaičius daro įtaką vagių planams ir sprendimams, kurį taikinį pasirinkti.
Nors, jei vagys yra „nusitaikę“ – jiems kliūčių nėra“, – dėsto gyventojų turto draudimo ekspertas.
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis šia tema taip pat prideda ir dar vieną patarimą – palaikyti kaip įmanoma geresnius santykius su savo kaimynais.
„Svarbu yra palaikyti gerus santykius su kaimynais, kurie galėtų pasirūpinti jūsų turtu, jums išvykus į kelionę, o ir nepamiršti patiems atkreipti dėmesį į kaimynų turtą, jiems esant išvykus.
Siekiant užtikrinti namų saugumą, žinoma, svarbūs ir kiti žingsniai: išvykstant įsitikinti, kad langai uždaryti, o durys užrakintos, įsirengti signalizaciją, namo kieme ar balkonuose nepalikti vertingų kilnojamųjų daiktų ir panašiai“, – pataria A. Romanovskis.
