„Šiuo metu matoma, kad birželio pirma ir antra pusė turėtų būti šiltesnė nei įprastai. Bendrai birželis turėtų būti beveik 1–2 laipsniais šiltesnis negu įprasta mūsų sąlygomis. Su šiek tiek didesniu kritulių kiekiu“, – sako klimatologė.
Neįprastas pavasaris
Anot V. Mačiulytės, pavasaris tikrai turėjo kuo nustebinti. Vien per gegužę pasikeitė keli metų laikai: mėnesio pradžioje dalyje Lietuvos buvo sniego, o antroje gegužės pusėje kaitino vasariška šiluma.
„Mėnesio pabaigoje skynėme braškes, trešnes. Tikrai neįprastas pavasario ankstumas“, – komentuoja klimatologė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiemet meteorologinės vasaros (laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 laipsnių) pradžia visoje Lietuvoje fiksuota gegužės 20 d.
V. Mačiulytė primena, kad šių metų pavasaris buvo pats šilčiausias nuo 1961 m. (vidutinė oro temperatūra 9,4 laipsniai). Iki šiol šilčiausias buvo 2014 m. pavasaris.
O šių metų gegužė kartu su 2013 m. yra antra pagal šilumą gegužė nuo 1961 m. Vidutinė mėnesio oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,4 laipsnių (teigiama 2,9 laipsnių anomalija).
Ne visos prognozės gali pasitvirtinti
Pasak V. Mačiulytės, birželio mėnesį kritulių prognozuojama iki 10–15 proc. daugiau nei įprastai.
„Bet tai nereiškia, kad nebus vasarinių liūčių, nes tokios prognozės negali numatyti, ar stichinis kritulių kiekis iškris vienoje ar kitoje teritorijoje. Viso mėnesio kritulių norma gali iškristi per parą ar net per kelias valandas“, – pažymi klimatologė.
Taip nutiko prieš porą dienų. Birželio 2 d. Alytuje per keletą valandų iškrito vienos birželio savaitės kritulių kiekis, o Skuode – net dviejų savaičių kritulių kiekio norma.
Problema, kad kritulius ne visada galima numatyti. Vasarą dažnai juos atneša ne atmosferos frontai, o daug drėgmės sukaupę konvekciniai debesys.
Įkaitus žemės paviršiui ir esant mažų gradientų laukui, oro srautai kyla į viršų. Ten formuojasi debesys, o juose nedideliais plotais pasiskirsto lietus, kruša, formuojasi žaibai.
Šie reiškiniai būna nedidelėse teritorijose ir dažniausiai pasireiškia židiniais. Dėl to vienose vietose gali pilti stiprus lietus, o vos už kelių kilometrų neiškris nė lašo. Taip pirmadienį nutiko Vilniuje, kai vieną miesto dalį skandino liūtis, o kitoje buvo beveik sausa.
„Tokiais atvejais prognozuoti, ar tam tikrame taške iškris krituliai ar ne, yra labai sudėtinga. Debesis gali praeiti aplinkui“, – paaiškina V. Mačiulytė.
