„Nerimą galima apibūdinti kaip emocinę reakciją į stresą, kuri kartais atsiranda ir be aiškio priežasties. Nerimo varginamas žmogus jaučiasi psichologiškai netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs bei praradęs savikontrolę. Taip pat dažnai apima grėsmės ir baimė jausmas, nuolatinė bloga nuotaika. Ypač imama pergyventi dėl smulkmenų. Šie dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra psichologiniai, tačiau nuolatinis nerimas gali sukelti ir somatinius simptomus, kaip galvos skausmas, svaigimas, pasunkėjęs mąstymas, gumulas gerklėje, dusulys, mirties ar uždusimo baimė“, – sako „Didlaukio klinikos“ psichologė Natalija Ivanauskienė.
Dėl nerimo atsirandančios fobijos
Nuolatinis nerimas ypač skatina ir įvairių fobijų atsiradimą. Viena labiausiai paplitusių yra agorafobija – tai baimė, susijusi su išėjimu iš namų. Taip pat dažnai pasireiškia ir kitos socialinės fobijos, kaip baimė atsidurti dėmesio centre ar su objektais susijusios baimės, kaip aukščio, tamsos, griaustinio, vorų, kraujo fobijos.
„Jei jaučiate nuolatinį nerimą ir jo negydote, ilgainiui gali atsirasti nerimo priepuoliai. Jie pasireiškia dideliu baimės jausmu, žmogui pasidaro labai bloga, jis pradeda dusti, apima uždusimo baimė. Visgi, panikos priepuolius patiriantys turi žinoti, jog tokiais momentais, kad ir kaip pasidaro baisu, žmogus niekada neuždus ar nepraras sąmonės“, – kalba pašnekovė.
Pasak specialistės, pačiame žmoguje taip pat yra nerimo įveikimo įgūdžiai, kurie veikia automatiškai, tai: verkimas, išsikalbėjimas, juokas, paramos ieškojimas, miegas bei svajonės. Šie veiksniai veikia automatiškai ir nuslopina nerimą.
Kaip kiekvienas gali įsivertinti savo būseną?
Pirmiausia, būtina sau užduoti esminius klausimus: ar per pastarąsias keturias savaites beveik visą laiką vargino susijaudinimas, nerimas ir įtampa? Ir antrasis klausimas: ar dažnai būnate įsitempęs, sudirgęs ir blogai miegate? Jei bent į vieną iš šių klausimų atsakoma teigiamai, tai gali rodyti susirgimo pradžią ir tokiu atveju rekomenduotina kreiptis į specialistą.
„Medicininiai tyrimai rodo, jog nerimą padeda įveikti ir alternatyvūs būdai. Tinka meditacija, joga, aerobika, akupunktūra. Kreipiantis į specialistą, pirmo pasirinkimo gydymas yra pokalbio terapija. Jos metu nerimą ir įtampą jaučiantis žmogus viską išlieja žodžiais ir tai dažniausiai pacientams itin padeda, kadangi daugelis turi daug užslėptų emocijų, kurias pokalbio metu pavyksta išreikšti ir taip jų atsikratyti“, – pasakoja N.Ivanauskienė.
Vienas iš psichologės rekomenduojamų būdų, kaip kasdien galima valdyti nerimą, tai veiklos struktūrizavimas.
Žmogus nuolat užsiėmęs, jis pasimetęs ir nežino ką daryti, nerimauja nuo ko pradėti. Būtent todėl reikia ramiai atsisėsti ir pasidaryti banaliausią savo darbų sąrašą. Vėliau viską perskaityti ir sunumeruoti, kokia eilės tvarka planuojate atlikti darbus.
Prie kiekvieno atlikto darbo būtina užsidėti pliusą ir dienos eigoje stebėti susidarytą planą. Pastebėsite, jog kuo daugiau pliusiukų, tuo nerimas bus mažesnis, kadangi teigiamos emocijos skatina streso įveikimą“, – pataria specialistė.
