Sergant kuperoze, liaudiškai vadinama rožine, net ir mažiausias temperatūros svyravimas iškart pasimato žmogaus veide – žandus išmuša raudonis. Jis paprastai dingsta, vos tik žmogus pakeičia aplinką. Tačiau jeigu žandai kaista praėjus ir kelioms valandoms, tikėtina, veido kapiliarai yra išsiplėtę, o negydoma liga progresuoja.
„Nuolatinio veido raudonio simptomai pirmojoje ligos stadijoje išryškėja pakitus temperatūrai, pabuvus saulėje, susinervinus, pavartojus alkoholio ar aštraus maisto. Vėlesnėse ligos stadijoje atsiranda plika akimi matomas išsiplėtusių kapiliarų tinklas, taip pat į aknę panašus bėrimas, kuriam būdingos cistos, mazgeliai ar pūlinukai”, - trumpai ligos stadijas apibūdina klinikos „Grožio chirurgija“ dermatologė Natalija Jasaitienė.
Kuperozė – nesveiko gyvenimo padarinys
Stresas, nereguliari mityba, alkoholio vartojimas, sporto stoka, miego trūkumas, mėgavimasis saulės voniomis ir ryškūs temperatūrų svyravimai gali lemti išsiplėtusių kapiliarų atsiradimą. „Ypač į savo gyvenimo būdą dėmesį turėtų atkreipti tie, kurių šeimoje jau yra turinčių šią bėdą. Pastebėta, kad išsiplėtusių kapiliarų atsiradimą gali nulemti ir genetika“, – pastebi specialistė.
Visgi net ir gyvenant sveikai, kapiliarai išsiplėsti gali dėl amžiaus, nes bėgant metams jungiamasis odos audinys silpnėja. Taip pat atsiranda daugiau kraujotakos sutrikimų, skundžiamasi aukštu kraujospūdžiu, o moterims hormonų svyravimai menopauzės laikotarpiu gali lemti išsiplėtusių kraujagyslių atsiradimą.
Dažniausiai rožine suserga 40-50 metų sulaukusios moterys, bet pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti sulaukus vos 20 metų amžiaus. „Tik atsiradus pirmiesiems ligos simptomams patariama netepti ant odos kraujotaką skatinančių serumų, nedaryti kosmetinių procedūrų, kurių metu naudojamas deguonis, nešveisti odos vaisiniais pilingais ir vengti itin intensyvių priemonių nuo raukšlių, kurių sudėtyje yra kofeino ar imbiero, nes šie produktai, nors ir lygina raukšles, bet gali sukelti odos raudonį“, – sako dermatologė N. Jasaitienė.
Gydymas – visą gyvenimą
Išsiplėtusių kapiliarų gydymas – ilgas procesas, tikėtina, kad su šia liga teks kovoti visą gyvenimą. Anot N. Jasaitienės, pirmiausia reikia vengti saulės ir didelių temperatūros svyravimų. „Jau turintys šią problemą privalo ištisus metus naudoti didžiausią apsaugą nuo saulės turintį kremą“, - įspėja gydytoja. Taip pat reikėtų naudoti kremus, kurie yra skirti odai su išsiplėtusiais kapiliarais, o labiausiai tinkančias odos priemones gali pasiūlyti dermatologas, individualiai įvertinęs paciento odos būklę.
Kitas itin efektyvus išsiplėtusių kapiliarų gydymo būdas – lazerio procedūros, kuriomis ši problema sprendžiama nuo rudens iki ankstyvo pavasario. „Nors gydymas lazeriu nėra greitas, tačiau jau po pirmos procedūros tikrai bus matomi akivaizdūs pakitimai – oda taps mažiau paraudusi, skaistesnė, veidas mažiau tins. Paprastai procedūros atliekamos vieną kartą per mėnesį, o kiek jų prireiks priklausys nuo to, kokie yra odos pažeidimai. Vidutiniškam odos pažeidimui panaikinti prireikia 2-3 procedūrų“, – sako dermatologė N. Jasaitienė.
Visgi naudoti paraudimą mažinančius ir apsauginius kremus nuo saulės teks visą laiką, nes lazeris išgydo ligą, tačiau polinkio rausti nepanaikina. Dermatologė taip pat primena, kad tiek šią, tiek daugelį kitų ligų galima apeiti vengiant streso, didelių temperatūros svyravimų, nesideginant saulėje ir nesikaitinant pirtyje, vartojant daug skysčių ir sveikai maitinantis bei sportuojant.
