.jpg)
Ekonomistai kalba apie besipučiantį kainų burbulą ir artėjimą link praėjusios krizės scenarijaus. Tuo metu Lietuvos bankas dar ramiai stebi situaciją ir pavojaus ženklų nemato.
„Statybos kaštai didėja, mes turime išleisti ženkliai daugiau pinigų pastatyti pastatą nei prieš metus. Kitas dalykas, jei kainų nedidinsime, po 3 mėn. neturėsim, ką pardavinėti. Reikės kompaniją uždaryti, nes negalėsim vykdyti veiklos, nėra, ką daryti. Padaryti projektą riekia daug laiko“, – sako „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Visgi naujo būsto paklausa ir kainų augimas, nors pats jį vis brangiau ir parduoda, net pačiam „Hanner“ vadovui kelia susirūpinimą. Vilniuje 70 proc. išaugusi paklausa, palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, anot jo, rodo netvarią ir pavojingą situaciją būsto rinkoje.
„Rinkoje susidaro toks, vieni vadina burbulu, aš vadinu chaosu. Kam reikia būstą įsigyti, jo negauna, negali įsigyti, nes mažėja pasiūla, išperkama viskas. O kurie turi pinigų, ateina į rinką, superka dabar, kad parduotų vėliau. Iškreipia rinką, nenatūrali būsena. Kelia susirūpinimą ir nerimą. Taip ilgai nebus, gal bus kilimas, o gal bus kritimas“, – pasakoja A. Avulis.
Ne tik projektų vystytojai, bet ir statybininkai jau skambina pavojaus varpais. Jie skundžiasi drastiškai augančiomis statybinių medžiagų kainomis ir grasina dalies projektų nesugebėsią užbaigti už anksčiau sutartą kainą. Statybininkai maldauja vyriausybę ir privačius užsakovus perrašyti sutartis, antraip esą bankrutuos arba paliks nebaigtus projektus.
„Renovacija gali sustoti, gyventojai būti šoke, nes naujos kainos gali gluminti. Matome didžiulę įtampą. Metalai brangsta 30 proc., geros kokybės plienas net 100 proc. Bitumas brango 30 proc., polistirenas brango daugiau kaip 30 proc.“, – teigia Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Brangiau darosi ir įsirengti būstą – brangsta statybinės medžiagos, trūksta remontuotojų, dizainerių. Nekilnojamojo turto ekspertai patvirtina – rinka įkaitus. Ypač kainos pučiasi naujo būsto rinkoje, tačiau jos esą dar nerodo padėties visoje rinkoje.
Prie naujo būsto gali būti nagus prikišę ir spekuliantai, kurie rezervuojasi naujus butus vos pasirodžius skelbimams apie jų pardavimą. Taip jie sukuria didžiulės paklausos iliuziją ir skatina kainų kilimą, o vėliau rezervuotus butus parduoda kitiems asmenims už didesnę kainą.
„Apie burbulą kalbėti dar anksti, bet apie rinkos įkaitimą – pats metas. Būsto rinka seniai nedemonstravo tokių rodiklių kalbant apie sandorius ir kainą. Kainų kilimo rezultatai įspūdingi, 3 didžiuosiuose miestuose nuo metų pradžios per 3 mėn. kainos pakilo 3-4 proc. Panevėžy, Šiauliuose 7-8 proc.“, – kalbėjo „Ober-haus“ atstovas Saulius Vagonis.
„NT rinka yra lūkesčiai. Lūkesčiai labai geri Lietuvoje, vartotojų ir investuotojų. Tikimasi, kad šviesa tunelio gale jau matosi. Krizė greitai pasibaigs, NT rinka nenukrito ir labai sparčiai augsim. Lūkesčiai patys save maitinantys“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Finansų ekspertui Mariui Dubnikovui padėtis nekilnojamojo turto rinkoje jau ima panašėti į buvusią prieš 13 metų, kai būsto kainos augo, bet per finansų krizę burbulas sprogo ir daug tautiečių liko be pajamų, bet su didžiulėmis skolomis.
„Galime pamatyti tam tikrą burbulą, kuris vėl pučiasi. Dabar jo pradžia, bet kuo mes baigsime su tuo burbulu, tai jau neramina. Ką matysime 2022-23 m., bus reikalų. Žmonės nusipirks NT ne pagal savo pajamas, čia didžiausia rizika. Patarimas – NT turi sudaryti ne daugiau 20 proc. pajamų“, – pasakoja finansų ekspertas Marius Dubnikovas.
Tuo metu Lietuvos bankas į brangstančias statybas ir būstus dar žvelgia ramiai ir vėsinti rinkos nemato reikalo. Banko ekonomistai guodžia, kad būstą perkantys gyventojai leidžia daug santaupų, ne tik pasiskolintus pinigus, be to pradėta rekordiškai daug naujų būsto statybų, tad viliasi, kad būsto pasiūla dar išaugs ir atvėsins rinką.
„Matome, kad pirminėje rinkoje yra įsibėgėjimas, persiduoda ir į kainas. Bet bendroje sumoje kainų lygis subalansuotas Lietuvoje ir Vilniuje. Kainų paūmėjimas trumpalaikis, vertinti kaip ilgalaikį užsisukimą dar anksti“, – teigia Lietuvos banko departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Visgi ekspertai perspėja, kad drastiškai augant nekilnojamojo turto kainoms gali nukentėti gyventojai, kurie neturi nuosavo būsto. Jiems teks dar daugiau pinigų kaupti pradiniam įnašui, mokėti didesnes paskolas, tad daliai jų svajonės gyventi savuose namuose gali nutolti ar niekada neišsipildyti.
