Vis daugiau įrodymų rodo, kad optimali mityba gali priklausyti nuo įvairių sveikatos veiksnių, įskaitant amžių, lytį ir genetiką.
Neseniai mokslininkai peržiūrėjo šimtus mitybos tyrimų nuo ląstelių iki epidemiologinių perspektyvų, siekdami nustatyti „bendrą vardiklio mitybos modelį“ sveikam ilgaamžiškumui.
Jie nustatė, kad mityba, įskaitant vidutinį ir aukštą nerafinuotų angliavandenių kiekį, mažą, bet pakankamą augalinių baltymų kiekį ir reguliarų žuvies vartojimą, yra susijusi su ilgu gyvenimo laikotarpiu ir gera sveikata.
Pietų Kalifornijos universiteto gerontologijos ir biologijos mokslų profesorius dr. Valteris Longo ir vienas iš tyrimo autorių „Medical News Today“ sakė:
„Pirmiausia, mityba čia yra matoma kaip mitybos būdas, o ne kaip „svorio metimo strategija“, nors išlaikyti sveiką svorį yra labai svarbu. Visi mitybos aspektai yra susiję su ilgalaike sveikata ir ilgaamžiškumu.”
„Džiaugiuosi matydamas šią apžvalgą“, – MNT sakė tyrime nedalyvavęs Pietų Kalifornijos universiteto gerontologijos profesorius dr. Pankaj Kapahi.
Ilgaamžiškumo dietos pagrindas
Tyrimui mokslininkai išanalizavo šimtus tyrimų, nagrinėjančių trumpalaikių rūšių mitybą ir uždelstą senėjimą, mitybos reakcijos kelius, kalorijų ribojimą, protarpinį badavimą ir mitybą su įvairiais makroelementų ir sudėties lygiais, pavyzdžiui, keto dieta.
Tyrimuose buvo analizuojama mityba ir mityba įvairiais aspektais – nuo ląstelių ir gyvūnų tyrimų iki klinikinių ir epidemiologinių tyrimų, tiriančių šimtamečių gyvenimo būdą.
Galiausiai mokslininkai nustatė, kad į „ilgaamžiškumo dietą“ įeina:
• Ankštinių ir sveikų grūdų turtinga pesketariška (dieta, kurios laikantis, valgoma viskas, išskyrus mėsą bei paukštieną) ar vegetariška dieta;
• 30 proc. kalorijų iš augalinių riebalų, pavyzdžiui, riešutų ir alyvuogių aliejaus;
• Žema, bet pakankama baltymų dieta iki 65 metų, o vėliau saikingas baltymų vartojimas;
• Mažai cukraus ir rafinuotų angliavandenių;
• Nėra raudonos ar perdirbtos mėsos;
• Ribota balta mėsa;
• 12 valandų valgymo ir 12 protarpinio badavimo per dieną;
• Apie trys penkių dienų protarpinį badavimą imituojančios dietos ciklai per metus.
Mokslininkai taip pat pažymėjo, kad, užuot taikęsi į tam tikrą kalorijų skaičių, dietomis turėtų būti siekiama, kad KMI neviršytų 25 ir išlaikytų idealų pagal lytį bei amžių specifinį kūno riebalų ir liesos kūno masės lygį.
Be to, jie rašė, kad dietos turėtų būti pritaikytos prie individualių poreikių, ypač tiems, kurie yra vyresni nei 65, tam, kad būtų išvengta netinkamos mitybos. Pavyzdžiui, vyresni nei 65 metų žmonės gali tapti silpni dėl mažo baltymų kiekio dietos.
Mokslininkai rašė, kad tiems, kurie neturi atsparumo insulinui ar nutukimo, didelis kompleksinių angliavandenių vartojimas gali sumažinti šios ir kitų amžiaus grupių pažeidžiamumą, nes jis suteikia energijos nedidinant insulino ir neaktyvinant gliukozės signalizacijos kelių.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad periodinis protarpinis badavimas nuo 18 iki 70 metų gali pakeisti didelio kaloringumo dietos sukuriamą atsparumą insulinui ir reguliuoti kraujospūdį, bendrą cholesterolio kiekį ir uždegimą.
Neseniai atliktas tyrimas patvirtina šias išvadas. Jame nustatyta, kad perėjimas nuo įprastos vakarietiškos dietos prie tokios, kurioje gausu ankštinių augalų, pilnų grūdų ir riešutų su mažesne raudona ir perdirbta mėsa yra susijęs su 8 metais ilgesne tikėtina gyvenimo trukme, jei ji prasideda nuo 60 metų.
Pagrindiniai mechanizmai
Mokslininkai pažymėjo, kad mityba, susijusi su kalorijų ir baltymų ribojimu, buvo nuolat naudinga tiek trumpalaikėms rūšims, tiek epidemiologiniams tyrimams ir dideliems klinikiniams tyrimams. Jie taip pat pažymėjo, kad mažas, bet pakankamas baltymų kiekis arba rekomenduojamas baltymų vartojimas kartu su dideliais ankštinių augalų kiekiais gali prailginti geros sveikatos trukmę, nes sumažėtų aminorūgščių, įskaitant metioniną, vartojimas. Metioninas siejamas su padidėjusiu aktyvumu įvairiuose senėjimą skatinančiuose ląstelių takuose.
Paklaustas, kaip ilgaamžiškumo dieta gali būti naudinga sveikatai klinikiniu požiūriu, Klivlando klinikos gydytojas dietologas ir daktaro V. Longo firmos „Prolon“ patarėjas Kristina Kirkpatrick MNT sakė:
„Pagrinde augalinė mityba, remiantis kitais panašiais tyrimais, gali padėti sumažinti lėtinių ligų, tokių kaip 2 tipo diabetas ir širdies ir kraujagyslių ligos, riziką.“
„Daugelyje tyrimų augalinės kilmės mityba taip pat buvo susijusi su mažesniu uždegimų lygiu. Kadangi uždegimas yra daugelio ligų pagrindas, tai gali prisidėti ir prie ilgaamžiškumo faktorių“, – aiškino ji.
Mokslininkai daro išvadą, kad jų išvados yra tvirtas pagrindas ateities tyrimams dėl mitybos rekomendacijų sveikam ilgaamžiškumui.
Paklausti apie tyrimo trūkumus, dr. V. Longo, dr. P. Kapahi ir K. Kirkpatrick pabrėžė, kad nėra „vieno visiems tinkančio“ požiūrio. Optimali mityba, pasak jų, gali skirtis dėl veiksnių, tokių kaip lytis, amžius, genai, ir bet kokių jautrumų bei netolerancijos, pavyzdžiui, netolerancijos glitimui.
Todėl daktaras V. Longo rekomenduoja žmonėms prieš imantis naujos dietos apsilankyti pas dietologą.
K. Kirkpatrick pridūrė, kad daugelis jos pacientų ją lanko darydami mitybos pakeitimus, siekdami užtikrinti, kad jie būtų ilgalaikiai.