Būtent pusiau automatinius ginklus uždrausti įsigyti civiliams gyventojams siūlo Europos Komisija, reaguodama į teroro išpuolius Paryžiuje. „Turime užkirsti kelią teroristų atakoms prieš Europos žmones ir vertybes. Šis pasiūlymas padės mums užkardyti, kad ginklai nepakliūtų į teroristų rankas“, - pakeitimus direktyvai dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės argumentavo EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).
„Esant tokiam terorizmo mastui, ginklų laikymo sugriežtinimas užkirstų bent dalį kelio, apsunkintų tų ginklų įsigijimą ir keliamą grėsmę juos panaudoti teroristiniais tikslais“, - EK praėjusią savaitę paskelbtą iniciatyvą BNS komentavo krašto apsaugos ministras J.Olekas.
Jis taip pat laikosi pozicijos, kad tokie pakeitimai nesusilpnintų potencialių šalies pajėgumų, turint mintyje, kad Seime registruota iniciatyva aktyviojo rezervo kariams leisti įsigyti ir namuose laikyti pusiau automatinius ginklus.
“Lietuvos gynybai kariškiai naudoja automatinius, kovinius ginklus ir šita iniciatyva karių ginklų neliečia. Valstybės gynimui skirti ginklai turėtų būti saugomi ginklinėse ir esant reikalui kairams išduoti, ar tai būtų profesionalus karys, ar karys savanoris, ar kovinis šaulys. Lietuva dabar modernizuoja, įsigyja ginkluotę, ir valstybė pasirūpins, kad rezervo kariai, kurie būtų pakviesti, kad kiekvienam jų ginklas būtų saugomas ir esant reikalui išduodamas“, - kalbėjo ministras.
Kitokių nuomonių esama Seime “ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys konservatorius Arvydas Anušauskas sako, jog direktyvos pakeitimai terorizmo nestabdytų, nes teroristai naudojasi automatiniais šautuvais, bet kelią stiprinti gynybinį Lietuvos potencialą, leidžiant šauliams bei savanoriams laikyti pusiau automatinius ginklus, užkirstų.
„Po Paryžiaus įvykių EK buvo pradėta svarstyti dėl šaunamųjų ginklų kontrolės direktyvos sugriežtinimo. Ir tai mums nelabai palanku, nes jei tokia direktyva būtų priimta, faktiškai nei Šaulių sąjunga, nei Šaudymo federacijos nariai negalėtų įsigyti pusiau automatinių šaunamųjų ginklų. EK po visų šių įvykių,siedama su šaunamųjų ginklų kontrabanda, svarsto pataisas, kurios, mūsų galva, su terorizmu nepadės kovoti, o kelią laikyti gynybiniam potencialui pusiau automatinius ginklus užkirstų. Jau dabar prieš tą direktyvą pasisakė Suomija, kuri turi labai didelį rezervistų skaičių, ir Čekija, tikiuosi, kad Lietuva šitoj vietoj (irgi taip) pasisakys “, - BNS sakė A.Anušauskas.
Seime šią savaitę svarstant su gynyba susijusius projektus konservatorius Mantas Adomėnas kėlė versiją, kad ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės direktyvos griežtinimai gali būti palankūs Rusijai.
„Tas pasiūlymas ir spekuliacija apie tai, kokie bus direktyvos pakeitimai, man atrodo, yra briedis girioje. Iš tiesų svarstyti, kaip čia bus, kaip pasiūlys ir kaip padarys, nereikia. Dar norėčiau išgirsti, ar to siūlymo autorius per kokius nors savo statytinius nėra ponas Vladimiras Putinas. Nes, aišku, jo interesas būtų nuginkluoti Suomiją, nuginkluoti Estiją ir padaryti jas atviras tokioms ekskursijoms kaip Rytų Ukrainoje“, - sakė M.Adomėnas.
Visgi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSFK) pirmininkas Artūras Paulauskas, vienas pataisų dėl ginklų šauliams iniciatorių, siūlo neskubėti laidoti projekto dėl EK pasiūlymų. „Jei ji (direktyva) bus priimta, mes vertinsim, kas ten parašyta, bet, kiek žinau, valstybės, kurios turi tokius (pusiau automatinius ginklus leidžiančius) įstatymus, Suomija, Estija, prieštarauja tokiam pasiūlymui“, - BNS sakė A.Paulauskas.
Seimo NSGK vadovo bei dalies komiteto narių ir kitų parlamentarų įregistruotos pataisos leistų šauliams ir kariams savanoriams įsigyti bei namuose laikyti pusiau automatinius - B ir C kategorijų - ginklus ir šovinius. Taip pat numatyti, kad nepaprastosios padėties atveju šie ginklai nebūtų surenkami iš šaulių.
Pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad siūlomi pakeitimai susiję su Lietuvos šaulių sąjungos ir aktyviojo kariuomenės rezervo paskirtimi bei „pasikeitusios geopolitinės situacijos regione pobūdžiu, kai pasirengimas reaguoti į iškylančius iššūkius ir reakcijos laikas tampa labai svarbiu faktoriumi atgrasančiu potencialų agresorių nuo karinės jėgos naudojimo Lietuvos teritorijoje“.
