Teisininkė Inga Pališkienė įsitikinusi, kad naujosios įstatymo pataisos nuskriaustos būsimos mamos turėtų ginti savo teises teismuose ir, tikėtina, juos laimėtų.
Moterys gali kreiptis į teismą
„Kiek žiūrėjau įstatymo pataisos aiškinamąjį raštą, galima matyti, kad norėta gero, bet nepagalvota iki galo. Pažiūrėjus įstatymo nuostatą aiškiai matosi sąlyga, kad moteris turi tapti nedarbinga nėštumo metu ir tik tokiu atveju ji gali tikėtis motinystės išmokų. Anksčiau buvo nuostata, jei moteris neteko darbo ir turi reikiamą darbo stažą – motinystės išmoka jai priklauso. Aš nežinau, ar čia formuluotės klausimas, žinote, kartais kai pas mus priiminėja įstatymus – tiesiog nepagalvoja“, – kalbėjo teisininkė.
Pasak specialistės, įstatymo pataisos aiškinamajame rašte tos blogosios įstatymo pasekmės nenurodomos. Parašyta tik, kad išmokas papildomai gaus moterys, kurios tapo nedarbingomis nėštumo metu. Svarstant šias įstatymo pataisas apie moteris, kurios prarado darbą prieš nėštumą, nebuvo pagalvota. Įstatymo pataisa norėta padėti toms, kurios darbą prarado nėštumo metu, bet pamirštos moterys, kurios be darbo liko kelios dienos ar kelios savaitės iki pastojant.
„Aš manau, šiuo įstatymu tikrai nenorėta nieko blogo, bet atsirado teisėkūros problema. Seimo nariai balsavo už tokią pataisą, aiškinamajame rašte neigiami pataisos aspektai taip pat nenumatyti. Čia gali būti teisinės technikos dalykas“, – sakė teisininkė, nedrįsusi svarstyti, kokie išties buvo motyvai atimti iš būsimų mamų-bedarbių teisę į motinystės išmokas.
„Įvyko tas, kas įvyko. Dabar skaitant įstatymą išties turi žiūrėti, kada moteris prarado darbą, nėštumo metu ar prieš tai. Moterys negauna motinystės išmokų, jei pastojo nedirbdamos net tuo atveju, kai visą reikalingą darbo stažą jos turi. Ta frazė „nėštumo metu“ ir įnešė tiek neaiškumo ir poreikio tarnyboms aiškintis, kada moteris tapo nėščia“, – sakė teisininkė.
Pasak I. Pališkienės, išties yra pažeisti teisėti moterų lūkesčiai ir būsimos mamos drąsiai gali ginti savo teises teismuose.
„Nėštumas dažniausiai planuojamas iš anksto. Ir moteris, tarkime, turi visą reikiamą darbo stažą, mokėjo mokesčius. Suplanavo nėštumą ir gal dėl papildomo streso darbe prieš pat nėštumą nutraukė darbo sutartį, žinodama, kad turi reikiamą darbo stažą ir gaus išmokas. Ir štai staiga priėmė įstatymą, kuris užkerta kelią gauti išmokas. Taip, teisėti lūkesčiai yra pažeisti“, – sakė teisininkė.
Ji įsitikinusi, kad įstatymo pataisa priimta tiesiog nepagalvojus, o įstatymo įsigaliojimą buvo galima nukelti.
„Aš manau, kad niekas apie pasekmės nemastė. <..> Pas mus kartais, kai priima įstatymus, jie būna labai neaiškūs. Teisininkai skaito iš skirtingų galų, kitaip supranta, o po to viskas baigiasi teismuose. Šiuo atveju įstatymas turėtų būti taikomas tik toms moterims, kurios pastojo po įstatymo pataisos įsigaliojimo“, – svarstė advokatė, paaiškinusi, kad anksčiau pastojusioms moterims turėtų galioti ankstesnis įstatymo reglamentavimas.
Anot jos, nežinioje atsidūrusios nėščios moterys gali kreiptis į teismą, nes kyla įstatymo taikymo klausimas.
„Čia atgalinis įstatymo taikymas, mes negalime situacijoms, kurios ištiko praeityje, taikyti [dabarties įstatymo]. Žinoma, išėjimas į dekretą vyksta jau po įstatymo pataisos įsigaliojimo, bet jei įstatymas tam tikras teises ir pareigas sieja su nėštumo momentu, reiškia įstatymą reikėtų taikyti ateičiai. Jei moteris nėštumo metu neteks darbo ateityje, tada turėtų galioti naujoji įstatymo pataisa. Manau, teismai turėtų įstatymo taikymą traktuoti palankiau būsimai mamai“, – svarstė teisininkė.
Ministras žada kompensacijas
Po tv3.lt straipsnių ir kilusio nepasitenkinimo dėl motinystės išmokų panaikinimo darbo netekusioms mamoms socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis žada kompensacijas.
Ministerija pripažįsta, kad spalio 30-ąją įsigaliojusios Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos nebeleidžia gauti išmokų toms mamoms, kurios per visą nėštumo laiką negavo pajamų. Iki šiol nustatant išmokų dydį, buvo vertinamas pastarųjų metų pajamų laikotarpis, neskaitant nėštumo ir gimdymo atostogų.
„Gerinant vienos grupės padėtį negalima be pereinamųjų laikotarpių keisti taisyklių kitoms moterims, šiuo atveju mamoms, kurios turi sukaupusios reikiamą socialinio draudimo stažą, bet nėštumo metu nedirbo ir dėl to nebegali gauti motinystės išmokos. Jų lūkesčiai buvo pažeisti, todėl nuostatos įsigaliojimą atidėsime, o praradimus kompensuosime“, – pripažįsta L. Kukuraitis.
Anot ministerijos pranešimo, L. Kukuraitis specialistams pavedė parengti projektą, kad pakeitimų įsigaliojimas būtų atidėtas, o atsiradę mamų praradimai būtų atlyginti.
Ministras patvirtino, kad kad įstatymo pakeitimas įsigaliojo skubiai, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą ir „buvo susijęs su savarankiškai dirbančių moterų padėties pagerinimu“, t.y. šios moterys įgijo teisę gauti motinystės išmoką, nutraukusios darbinę veiklą nėštumo metu. Būtent dėl skubos priimant pataisas, anot jo, nebuvo įspėtos mamos, kurios nėštumo metu nedirbo ir nevykdė savarankiškos veiklos.
Konstitucinis Teismas griežtas: išmokos tik dirbančioms mamoms
Portalas tv3.lt primena, kad priešpaskutinę spalio dieną įsigaliojo motinystės išmokų įstatymo pataisa, kuri, be kitų dalykų, skelbia, kad mamos, kurios nėštumo metu nedirbo, bet turi reikiamą darbo stažą, negali pretenduoti į motinystės išmoką.
Pagal įstatymą motinystės išmoka sudaro 77,58 proc. nuo vidutinio moters darbo užmokesčio iki mokesčių ir gali būti mokama tik tuo atveju, jeigu moteris per pastaruosius dvejus metus yra įgijusi 12 mėnesių socialinio draudimo stažą. Pasak naujosios pataisos, į darbo stažą turi įsiskaičiuoti ir laikas, kai moteris dirbo būdama nėščia.
„Motinystės išmoka mokama moterims, kurios turi reikiamą socialinio draudimo stažą, tačiau nėštumo metu išėjo iš darbo, buvo atleistos iš tarnybos ar nutraukė savarankišką veiklą ir todėl tapo neapdraustos. O tais atvejais, kai moteris viso nėštumo metu nedirba, motinystės išmoka nemokama. Šie ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai įgyvendino Konstitucinio Teismo nutarimą ir įsigaliojo nuo 2019 m. spalio 30 dienos“, – skelbė ministerija.
Anksčiau daliai moterų, nutraukusių darbinę veiklą nėštumo metu, motinystės išmoka nebūdavo mokama nepaisant fakto, jog jos turėjo reikiamą socialinio draudimo stažą. Pranešama, kad Konstitucinio Teismo nuomone, tokia padėtis prieštaravo konstituciniam teisingumo principui, todėl Seimas pritarė pakeitimams, kurie sudaro sąlygas motinystės išmokas gauti visoms moterims, jei jos yra įgijusios reikiamą stažą ir tapo nedraustos nėštumo metu.
Tai labai aktualu sportininkėms ir savarankiškai dirbančioms moterims, kurios išeina iš darbo arba nebegali vykdyti savo ligtolinės veiklos nėštumo metu.
Tuo atveju, kai moteris viso nėštumo metu nedirba, negauna darbo užmokesčio arba nevykdo savarankiškos veiklos, motinystės išmoka jai nemokama, nes motinystės išmokos tikslas yra kompensuoti dėl vaikelio gimimo netektas pajamas. Jeigu tokių pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, visą nėštumo laikotarpį nebuvo, tuomet nėra galimybių jų kompensuoti. Konstitucijoje teigiama, kad įstatymai numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo „dirbančioms motinoms“.
Moters darbo stažas privalo apimti ir nėštumo laikotarpį, jei ši nori gauti motinystės išmoką. Jei moteris dirbo, tarkime, 20 metų, bet porą metų prieš nėštumą – ne, motinystės išmokų gauti ji negali.
Motinystės išmoka moteriai mokama suėjus 30 nėštumo savaičių, kai būsima mama išeina į dekretą, tai yra nėštumo ir gimdymo atostogų. Įprastai ji mokama už 126 kalendorines dienas, tačiau išmokos trukmė gali kisti priklausomai nuo to, kada pasinaudojama šiomis atostogomis, kiek gimsta vaikų, ar gimdymas yra komplikuotas ir panašiai. Kai moteris neatitinka sąlygų gauti motinystės išmokai iš „Sodros“, ji gali pretenduoti į vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, kuri kitąmet padidės nuo 76 iki 250 eurų.
