Į portalą tv3.lt kreipėsi būsima mama Ugnė, moteris atsidūrė kuriozinėje situacijoje, nes į dekreto atostogas išėjo spalio 30 dieną ir tik po kelių dienų sužinojo, kad motinystės išmokų gali negauti, nors iki tol moteris buvo informuojama priešingai: esą, turimo darbo stažo išmokai gauti pakanka.
Problema iškilo dėl to, kad naujoji įstatymo pataisa dėl motinystės išmokų įsigaliojo spalio 30 dieną ir ji numato, kad motinystės išmokos mokamos darbines pajamas praradusioms moterims, o jei nėštumo metu jos jau nedirbo, nebus ir išmokų.
Tačiau moterį gerokai papiktino ir tai, kad „Sodros“ darbuotojai susipažino su jautriais jos sveikatos duomenimis, tyrimų rezultatais, atsišvietė medicininius dokumentus.
Rinko asmens sveikatos duomenis
Moteris iki pastodama kelis mėnesius nedirbo, nes išėjus iš vieno darbo ir beieškant kito paaiškėjo, kad ji laukiasi. Besiaiškindama situaciją ir norėdama sužinoti, ar ji gali tikėtis gauti motinystės išmokas, Ugnė ne kartą kreipėsi į vietinį „Sodros“ padalinį.
Tiesa, tikslaus atsakymo iš „Sodros“ dėl išmokų ji negavo iki šiol, bet iš savo gydytojos ginekologės sužinojo, kad po kreipimosi „Sodros“ darbuotojai naršė po jos medicinines korteles, ieškojo įvairių duomenų, tikrino, kada ji pastojo, kvotė medikus apie jos būklę. Moteris pasijuto itin nejaukiai, nes, pasak jos, būsimas mamas tikrina tarsi jos būtų nusikaltusios, o medikus spaudžia pasakoti apie pacientų būkles.
„Ginekologė, pas kurią lankausi, man papasakojo, kad „Sodros“ darbuotojai tikrino mano medicininius duomenis. Pasiėmė mano nėščiosios kortelę, išnaršė mano duomenis, atsišvietė visus mano tyrimus, taip pat užsipuolė daktarę klausimais, „kada ji pastojo“. Medikė mėgino jiems paaiškinti, kad pastojimo momento tiksliai gal ir negalima pasakyti, nes moterų organizmai, biologiniai ciklai – skirtingi. Tos darbuotojos į būsimas mamas reaguoja, kaip į nusikaltėles, o ir gydytoją užsipuolė, esą nedrįskite nė vienos anksčiau į dekretą išleisti“, – su siaubu pasakojo moteris, kuriai visą nutikimą papasakojo jos ginekologė.
Miesto, kuriame gyvena moteris, pirminės sveikatos priežiūros centro medikė [pavardė redakcijai žinoma] patvirtino, kad „Sodros“ darbuotojai išties atvyksta į jų centrą ir atsišviečia pacientų, kurie juos domina, medicinines korteles. Besilaukiančios mamos atveju buvo taip pat, jos medicininę kortelę „Sodros“ darbuotojai skaitė, apie tai kalbėjo su medikais.
„Jie nesiveržia čia, bet tiesiog atsišviečia korteles ir ima, tikrina. Žiūri visus duomenis, nes ten viskas surašyta. Visą laiką yra tie pasakymai [kad neišleisti į dekretą per anksti]“, – sakė medikė, pripažinusi, kad po naujosios įstatymo pataisos įsigaliojimo, „Sodros“ darbuotojai ėmė griežčiau tikrinti pacientų duomenis.
„Jie ateina į administraciją, paima, atšviečia visus duomenis. <..> Čia jie tikrina ne tik nėščias, jie visus tikrina. Tai pasikeitė įstatymas ir gal dėl to užkliūna. Konkrečiai tuo atveju [būsimos mamos Ugnės] buvo paimta kortelė ir tikrinta“, – sakė medikė. Pripažinusi, kad mamai nepasisekė ir įstatymo nuostata jai buvo itin nepalanki.
Teisininkė Inga Pališkienė tikino, kad toks „Sodros“ darbuotojų elgesys yra keistas, negirdėtas atvejis.
„Pirmą kartą girdžiu, kad jie taip daro. Žinau, kad būna patikrinimai, jei ligos pažymėjimas išduotas [pagrįstai ar nepagrįstai], tada „Sodra“ turi teisę tikrinti. Bet vėlgi, ar jie turi teisę knaisiotis po ligos istorijas? Čia išties didelis klausimas. Jie [„Sodra“] turi nurodyti įstatyminį pagrindą, ar teisės akto normą, kuri leidžia jiems gauti tokią informaciją. Nes nėra taip, kad valstybės institucija, tarkime, „Sodra“ ar VMI, automatiškai gali gauti bet kokią informaciją iš bet kur. Ne, jie turi nurodyti įstatyme pagrindą, kokiu teisės aktu remiantis jie turi teisę gauti tą informaciją. Jei aš būčiau ligoninės atstovė, sakyčiau, pateikite man įstatymo nuostatą ir nurodykite, kokiu pagrindu reikalaujate tokios informacijos. Tai yra labai jautrūs asmens duomenys ir jų teikimas ribojamas“, – sakė teisininkė I. Pališkienė, abejodama, ar „Sodra“ neperžengė ribų.
„Sodra“ tikina: tikrinti turi teisę
Tiesa, „Sodra“ nemano, kad ji peržengė kokias nors ribas. Pasak „Sodros“ pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjo Rimanto Mitkevičiaus: „Sodrai“ yra suteikti įgaliojimai kontrolės tikslais susipažinti su asmens sveikatos duomenimis siekiant nustatyti, ar ligos, netekto darbingumo ar profesinės ligos, taip pat ir motinystės išmokos skiriamos pagrįstai. Taip siekiama užtikrinti, kad gyventojams išmokos apskaičiuojamos ir mokamos sąžiningai, nes „Sodros“ privalo atsakingai administruoti visų gyventojų sumokėtas įmokas. Informacija tikrinama kilus abejonių dėl išmokos skyrimo pagrindo.“
Taip pat tikinama, kad fondo administravimo įstaigos turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos bei išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalį.
„Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, pagrindas skirti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas pagal Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (toliau – Taisyklės), arba darbdavio suteiktos 14 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogos pagal Darbo kodekso 132 straipsnio 1 dalį. Pagal Taisyklių 8 punkto nuostatas, šių Taisyklių laikymąsi turi teisę kontroliuoti Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai (nedarbingumo kontrolei)“, – praneša „Sodra“.
„Sodros“ atstovai tikina, kad jie gali kalbėtis su medikais apie tam tikro žmogaus būklę, reikalauti jo medicininių duomenų, jei jiems kyla įtarimų dėl to, ar žmogus teisėtai prašo motinystės, nedarbingumo pašalpų. Tiesa, ar atsišviesti tokius duomenis išties gali, jie pasakyti negalėjo.
Susidūrėte su nemalonia situacija? Papasakokite mums savo istoriją:
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
Konstitucinis Teismas griežtas: išmokos tik dirbančioms mamoms
Ši būsimų mamų patikra kilo po to, kai įsigaliojo naujos motinystės įstatymo pataisos, kurios skelbia, kad jei moteris pastojo nedirbdama, ieškodama darbo, motinystės išmokos jai nepriklauso.
Pagal įstatymą motinystės išmoka sudaro 77,58 proc. nuo vidutinio moters darbo užmokesčio iki mokesčių ir gali būti mokama tuo atveju, jeigu moteris per pastaruosius dvejus metus yra įgijusi 12 mėnesių socialinio draudimo stažą. Tiesa, pagal naująją įstatymo pataisą į socialinio draudimo stažą turi įeiti ir laikas, kai moteris dirbo būdama nėščia.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praėjus daugiau nei dviems savaitėms po įstatymo pataisos įsigaliojimo, paaiškino, kad moterims, kurios iš darbo išėjo būdamos nėščios, nėra ko jaudintis. Bet būsimoms mamoms, kurios nedirbo iki nėštumo – gali būti riesta.
„Motinystės išmoka mokama moterims, kurios turi reikiamą socialinio draudimo stažą, tačiau nėštumo metu išėjo iš darbo, buvo atleistos iš tarnybos ar nutraukė savarankišką veiklą ir todėl tapo neapdraustos. O tais atvejais, kai moteris viso nėštumo metu nedirba, motinystės išmoka nemokama. Šie ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai įgyvendino Konstitucinio Teismo nutarimą ir įsigaliojo nuo 2019 m. spalio 30 dienos“, – skelbia ministerija.
Anksčiau daliai moterų, nutraukusių darbinę veiklą nėštumo metu, motinystės išmoka nebūdavo mokama nepaisant fakto, jog jos turėjo reikiamą socialinio draudimo stažą.
Pranešama, kad Konstitucinio Teismo nuomone, tokia padėtis prieštaravo konstituciniam teisingumo principui, todėl Seimas pritarė pakeitimams, kurie sudaro sąlygas motinystės išmokas gauti visoms moterims, jei jos yra įgijusios reikiamą stažą ir tapo nedraustos nėštumo metu.
Tai labai aktualu sportininkėms ir savarankiškai dirbančioms moterims, kurios išeina iš darbo arba nebegali vykdyti savo ligtolinės veiklos nėštumo metu.
Tuo atveju, kai moteris viso nėštumo metu nedirba, negauna darbo užmokesčio arba nevykdo savarankiškos veiklos, motinystės išmoka jai nemokama, nes motinystės išmokos tikslas yra kompensuoti dėl vaikelio gimimo netektas pajamas.
Jeigu tokių pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, visą nėštumo laikotarpį nebuvo, tuomet nėra galimybių jų kompensuoti. Konstitucijoje teigiama, kad įstatymai numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo „dirbančioms motinoms“.
Portalas tv3.lt primena, kad Motinystės išmoka moteriai mokama suėjus 30 nėštumo savaičių, kai būsima mama išeina į dekretą, tai yra nėštumo ir gimdymo atostogų.
Įprastai ji mokama už 126 kalendorines dienas, tačiau išmokos trukmė gali kisti priklausomai nuo to, kada pasinaudojama šiomis atostogomis, kiek gimsta vaikų, ar gimdymas yra komplikuotas ir panašiai.
Kai moteris neatitinka sąlygų gauti motinystės išmokai iš „Sodros“, ji gali pretenduoti į vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, kuri kitąmet padidės nuo 76 iki 250 eurų.
