Socialinių įmonių veikla pastaruoju metu šalyje vertinama prieštaringai — esą ne visos jos dirba sąžiningai, o jų savininkai, prisidengę neįgaliaisiais, pelnosi milijonus. Tokias įmones ketinama „nukenksminti“ įstatymo pataisomis.
Dirbs 20 neįgaliųjų
Radviliškio autobusų parkui priklausančioje teritorijoje pradėjusi veikti uždaroji akcinė bendrovė „Socialiniai sprendimai“ — pirmoji socialinės įmonės, kurioje dirbs neįgalieji, statusą turinti bendrovė rajone. Joje atidarymo dieną dirbo 12 įvairią negalią turinčių žmonių, iki metų pabaigos ketinama priimti dar aštuonis neįgaliuosius. Įmonės steigėjo Girmanto Juknio patikinimu, prioritetas šioje įmonėje visada bus teikiamas neįgaliesiems, nors neatmetama, jog gali prireikti ir sveikųjų.
Medienos perdirbimo įmonėje neįgalieji gamins uosio malkas, medinius padėklus, biokurą. Bemaž visa produkcija iškeliaus į užsienį — Vokietiją, Belgiją, Olandiją, Prancūziją. Vietos rinkai bus skiriamas tik biokuras. Dėl jo tiekimo jau preliminariai tartasi ir su vietine UAB „Radviliškio šiluma“.
G. Juknio teigimu, šiuo metu jau yra sudaryta sutartis su Radviliškio miškų urėdija dėl medienos tiekimo. Rajono miškininkai bendrovę per pusmetį aprūpins 3 tūkstančiais kietmetrių žaliavinės medienos. Kitais metais planuojama pasiekti 5 milijonų litų metinę apyvartą.
„Socialinių sprendimų“ bendrovei negalią turinčių darbininkų padėjo išsirinkti Radviliškio darbo birža, surengusi tris darbo muges. G. Juknys džiaugėsi, kad norinčių darbuotis bendrovėje rado nesunkiai. Anot jo, žmonės į pokalbį ėjo lyg į šventę — pasipuošę, su viltimi įsidarbinti.
Įrengimai demonstruoti plyname lauke
Per oficialią UAB „Socialiniai sprendimai“ atidarymo ceremoniją joje dalyvaujantiems į akis krito tai, jog demonstruojami įrengimai pastatyti plyname lauke, be jokios pastogės, nors oro temperatūra jau ir dabar nelepina, o ką bekalbėti apie artėjančią žiemą. Kaip tokiomis sąlygomis turės dirbti neįgalieji?
Medienos specialistams užkliuvo ir tai, jog demonstruotų įrengimų našumas nedidelis, o mediena jiems paduodama rankiniu būdu. „Kiek galima prinešti rąstų rankomis? Jei įmonė nepajėgs padidinti našumo, ji bus nekonkurencinga“, — buvo girdėti tokių pastabų.
G. Juknys redakcijai sakė, jog per atidarymą buvo tik pademonstruoti įrengimai, o per mėnesį ar pusantro teritorijoje bus pastatytas 300 kvadratinių metrų ploto angaras, kuris ir saugos darbuotojus nuo oro negandų. Be to, ateityje esą bus automatizuotas ir medienos padavimas.
Kodėl taip skubėta oficialiai pristatyti įmonę, jei joje dar nėra visų įrenginių ir pastogės? Ar ne todėl, kad šiuo metu yra rengiamos pataisos, kurias priėmus, būtų sugriežtintas socialinių įmonių steigimas, gerokai apkarpytos privilegijos arba net panaikintas socialinės įmonės statusas?
G. Juknys įsitikinęs, jog UAB „Socialiniai sprendimai“ tikrai nebus paskutinė įsteigta socialinė įmonė. Anot jo, kalbos apie socialinėms įmonėms gresiančius suvaržymus tėra reikalo neišmanančių politikų kalbos. Pasak G. Juknio, socialinės įmonės moka visus reikiamus mokesčius, o tik paskui gauna kompensacijas, nes našumas tokiose įmonėse yra mažesnis. O iš pelno mokesčio, kurio jos nemoka, esą valstybė nesilaiko.
„Bet kokioje geroje idėjoje galima surasti landų, kuriomis galima pasinaudoti turint blogų kėslų, bet dėl to stabdyti neįgaliųjų integraciją neleistina, ypač tada, kai neįgaliųjų nedarbas siekia 75 procentus. Be to, socialinėms įmonėms yra skiriama europinių pinigų pagal europines direktyvas, todėl tai jau nėra vien vietinės reikšmės dalykai“, — redakcijai sakė G. Juknys.
Naudojasi nemažomis lengvatomis
Socialinės įmonės naudojasi nemenkomis valstybės teikiamomis lengvatomis. Šiomis lengvatomis, anot kai kurių Socialinės aplinkos ir darbo ministerijos specialistų, ir pradėta naudotis nesąžiningai, pasinaudojant paliktomis spragomis. Esą tarp 140 socialinių įmonių yra ir tokių, kurių savininkai naudojasi milijonine parama ir lobsta, o neįgaliesiems iš skiriamos paramos nubyra tik trupiniai.
Socialinėms įmonėms teikiamą valstybės pagalbą šiuo metu sudaro darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija bei subsidijos darbo vietoms įsteigti, neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti, jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti, darbuotojams mokyti. Už kiekvieną neįgalų asmenį darbo užmokesčio kompensacija socialinei įmonei mokama neterminuotai.
Socialinėms įmonėms gali būti skirtos ir subsidijos darbo vietoms steigti. Steigiant darbo vietą neįgaliajam, dengiama iki 90 procentų išlaidų, reikalingų šio darbuotojo darbo vietai įsteigti ar pritaikyti. Subsidijos dydis vienai darbo vietai negali viršyti 40 minimalių mėnesinių algų dydžio.
Darbuotojų darbinių ar socialinių įgūdžių mokymo išlaidoms padengti taip pat gali būti skiriama subsidija. Jei mokymai yra bendro pobūdžio, tai gali būti kompensuojama iki 80 procentų išlaidų. Specialių mokymų išlaidos dengiamos mažesne dalimi — iki 45 procentų.
Socialinės įmonės statusą turinčiai įmonei yra taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas, o viešieji pirkimai iš socialinių įmonių gali būti atliekami supaprastinta tvarka.
„Neturi likti landų nesąžiningam verslui“
Seimo nario Edvardo ŽAKARIO komentaras
— Socialinės įmonės, be abejo, yra gerai, kadangi, suvedus finansinį balansą, tos įmonės valstybės biudžetui ir „Sodrai“ sumoka ženkliai daugiau nei gauna paramos iš valstybės. Vadinasi, jos valstybei nėra nuostolingos. Antras momentas, socialinės įmonės įdarbina daugiausia neįgaliuosius, o jiems įsidarbinti kitur yra didelė problema.
Visa esmė yra ta, kad apsukrūs verslininkai pasinaudoja Socialinių įmonių įstatymo spragomis vykdyti nesąžiningai veiklai. Visi prisimename cukraus, nekilnojamojo turto istorijas, kai iš valstybės neįgaliųjų vardu buvo paimti milijonai, o neįgaliesiems, aišku, jų nekliuvo.
Ir dabar įstatyme numatomų daryti pataisų esmė yra ta, kad jame liktų kuo mažiau landų nesąžiningiems verslininkams. Didžiausios landos yra viešieji pirkimai.
Kitas dalykas — įmonių veiklos rūšys. Pavyzdžiui, projektavimas. Mano manymu, tokios veiklos neturėtų vykdyti socialinė įmonė. Jei neįgalusis sugeba projektuoti, braižyti sudėtingus brėžinius, jis gali būti remiamas ir pagal Užimtumo rėmimo įstatymą. O tokių atvejų, kai keli neįgalieji įdarbinami valandai ar dviem, bet realiai jie nieko nedirba, o ta įmonė nemoka pelno mokesčio ir gauna milijonus, negali būti.
Jei įmonėje iš tikrųjų dirba neįgalieji ir jų yra daugiau negu pusė, tada viskas tvarkoje. Svarbiausia, kad, paaiškėjus negražiems faktams, nebūtų kertama iš peties per visus ir kad nenukentėtų sąžiningą veiklą vykdančios įmonės.
Laima AGANAUSKIENĖ
