Jis reikalingas tam, kad organizme būtų reguliuojamas kalcio kiekis ir kaulai būtų sveiki. Šis vitaminas taip pat reikalingas imuninei sistemai, jis palaiko raumenų sveikatą ir gali sumažinti diabeto riziką, rašoma dailystar.co.uk.
Vitaminas D organizme natūraliai nesiformuoja – jis gaunamas iš saulės spindulių ir su maistu. Būtent todėl svarbu žinoti, kokiais požymiais pasireiškia vitamino D trūkumas.
Atėjus rudeniui rekomenduojama atkreipti dėmesį į vieną sunkiai pastebimą požymį, kurio atsiradimas neretai aiškinamas kitomis priežastimis.
Dienoms trumpėjant dažnai katė suverčiama prastam orui, bet tai gali būti dar ne viskas.
80–90% vitamino D gauname iš saulės, todėl dienoms trumpėjant vis dažniau pasitaiko sezoninio afektinio sutrikimo (SAS) simptomų (nerimas, depresija).
Tyrimai rodo, kad vitaminas D gali padėti sureguliuoti kai kurių neurotransmiterių, pavyzdžiui serotonino (laimės hormono) lygį smegenyse. Šie hormonai nulemia susirgimą depresija. Tyrimai taip pat rodo, kad sergantiesiems depresija dažnai trūksta vitamino D.
Keeley Berry, mitybos ekspertė ir naujų produktų plėtros direktorė iš „BetterYou“, sako: „Jei jaučiate, kad ilgą laiką neapleidžia bloga nuotaika ar įtariate, kad gali trūkti vitamino D, pirmasis jūsų žingsnis turėtų būti pasitikrinti vitamino D kiekį kraujyje.
Tai galite padaryti apsilankę pas šeimos gydytoją arba pasidaryti paprastą testą namuose. Kraujo tyrimai yra tiksliausias būdas išsiaiškinti, ar žmogui trūksta vitamino D, ir tuomet, remiantis rezultatais, kiekvienam asmeniškai pritaikyti reikiamus papildus. Kiekvieno mūsų organizmas skirtingai reaguoja į vartojamus papildus, todėl rezultatus ne visi pastebi tuo pačiu metu.
Turintieji vitamino D nepakankamumą skirtumą gali pastebėti jau po dviejų savaičių, o ryškesni pokyčiai pasireiškia maždaug po mėnesio. Tiems, kurių vitamino D kiekis kraujyje yra žemas arba nepakankamas, rekomenduočiau tyrimą dar kartą pasidaryti po 12 savaičių – taip žinosite, ar vitamino D kiekis jūsų kraujyje papildų dėka tinkamai didėja.“
Pakankamai vitamino D galima gauti kasdien būnant gryname ore, saulėje. Vis dėlto net milijardui žmonių pasaulyje trūksta šio organizmui svarbaus vitamino.
Vitaminas D maiste randamas labai nedaugelyje produktų: riebiose žuvyse (lašišoje, skumbrėje, tune, sardinėse, kai kurių žuvų kepenų gaminamuose žuvų taukuose, kiaušinio trynyje).
Grybuose ir mielėse yra ergosterolio, vitamino D pirmtako. Grybus ar mieles džiovinant saulėje ar apšvitinant UVB spinduliais, ergostrolis virsta vitaminu D. Lietuvoje maisto produktai nėra praturtinti rutiniškai vitaminu D (tik kai kurie produktai), tačiau pvz. Kanadoje ar JAV vitaminu D praturtina pieną, margariną, jogurtą, sūrius, dribsnius ir kt.
Vitaminas D organizme kaupiasi negausiai, todėl jo atsargos gana greitai baigiasi. Maisto produktuose yra nedidelė dalis vitamino D. Tam, kad galima būtų vien tik su maistu gauti rekomenduojamą paros normą (800TV), mums reikėtų suvalgyti net 40 kiaušinio trynių per parą.
