Nuo 2018 m. švietimo įstaigų vadovų kadencijos prezidentės siūlymu apribotos penkeriems metams, jų veikla vertinama kasmet, metų veiklos ataskaitos skelbiamos viešai, o norintys tapti mokyklų vadovais turi laimėti viešą konkursą.
Trūksta mokyklų vadovų
Jau pusantrų metų galiojant naujajai tvarkai, Lietuvos mokyklų vadovų asociacija (LMVA) skaičiuoja, kad šiuo metu Vilniuje trūksta 42 švietimo įstaigų vadovų, o visoje Lietuvoje – maždaug 300.
„Mūsų skaičiavimu, kitais metais, jeigu situacija nepasikeis, trūks apie 30 proc. vadovų Lietuvos švietimo įstaigose. <...> Kai kuriose savivaldybėse ir mokyklose problema galutinai išsispręs todėl, kad tos mokyklos yra tuštėjančios ir dalis jų greičiausiai užsidarys“, – portalui tv3.lt prognozavo LMVA viceprezidentė, Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė.
Jos teigimu, daugumą kandidatų į įstaigų vadovus gąsdina pretendentų atranka Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje.
„[Testavimas] yra apipintas įvairiausias mitais ir legendomis. Kadangi ir kandidatai, ir vertintojai pasirašo konfidencialumo sutartis, apie tai informacija neteikiama, tai kai iš lūpų į lūpas sklinda informacija, ji ir apauga tais mitais“, – juokėsi R. Krasauskienė.
Kaip pasakojo Asociacijos viceprezidentė, apribotos švietimo įstaigų vadovų kadencijos nustebino ir TAIEX (liet. – Techninės pagalbos ir informacijos apsikeitimo biuras) Europos Komisijos ekspertus, kurie teikė siūlymus, ką Lietuva galėtų keisti švietimo lyderystėje.
„Jie irgi įvertino tai, kad penkerių metų kadencija nėra tinkamas laikas ugdytis lyderiams, tai yra per trumpas laikas, per kurį valstybė galėtų išugdyti lyderius vadovus“, – sakė pašnekovė.
Atbaido ir maži atlyginimai
Vis dėlto Asociacija nesiūlo lengvinti įstaigų vadovų konkurso sąlygų, užtektų keisti sąlygas asmenims, kurie ilgai dirba gerai ir sulaukia puikių rezultatų savo metiniuose vertinimuose.
„Žinant, kas vyksta kai kuriose savivaldybėse, kada steigėjai daro tam tikrą įtaką, pasirinkdami vienus ar kitus asmenis į vadovų pozicijas, tai mes irgi matome nelabai geras tendencijas. Mūsų manymu, tokiems vadovams, kurie dirba, kad ir 30 metų, ir gerai dirba, yra įvertinti gerai arba labai gerai po metinio vertinimo, tai jiems reikėtų galvoti apie kitokias vertinimo sąlygas“, – siūlė R. Krasauskienė.
Ji vardina, kad šiandieninės švietimo įstaigos vadovas atsakingas ne tik už ugdymą, o ir žmogiškųjų resursų valdymą, strategavimą, viešuosius pirkimus, moksleivių pavėžėjimą, maitinimą, darbų saugą, darbuotojų sveikatą.
„Tai didžiulė atsakomybė, vadovas praktiškai atsakingas už viską. Tai darbo dienos ir valandos – 24 valandos septynias paras per savaitę. Tie, kurie eina, visi žino, kad tai yra nelengvas kelias, tarnystė. Tie žmonės, kurie ateina ir dirba nuoširdžiai, manau, puikiai suvokia, kur jie eina, kokia yra jų veikla“, – teigė R. Krasauskienė.
Lietuvoje viešėjusius Europos Komisijos ekspertus nustebino ir labai žemas švietimo įstaigų vadovų užmokestis, R. Krasauskienės teigimu, siekiantis nuo 700–800 eurų į rankas iki 1,5 tūkst. eurų.
„Su tokiomis atsakomybėmis ir darbų apkrovomis, iš tikrųjų, tai yra mažas darbo atlygis žmonėms ir jauni žmonės nelabai nori eiti“, – pastebėjo Asociacijos viceprezidentė.
Įtempta padėtis mažuose miestuose
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pripažįsta pastebinti tendenciją, kad dalyje savivaldybių į kai kurias švietimo įstaigas neatsiranda kandidatų užimti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Vis dėlto ministerija negali patvirtinti LMVA pateiktos informacijos.
„Situaciją ministerija stebi ir duomenis gauna iš savivaldybių, tačiau neturime patvirtintos informacijos, kad kitąmet Lietuvoje trūks 30 proc. vadovų. 2019 m. pradžioje Lietuvoje trūko kiek daugiau nei 10 proc. švietimo įstaigų vadovų. Per 2018 ir 2019 metus buvo ir dar turi būti paskelbta konkursų į daugiau nei 450 švietimo įstaigų“, – rašoma ŠMSM atsakyme tv3.lt.
Ministerijos teigimu, dažniausiai priežastis, kodėl neįvyksta konkursas į vadovų vietas – formalius reikalavimus atitikę pretendentai, kurie patyrė nesėkmę kompetencijų vertinime. Taip pat dalis konkursų neįvyksta, nes konkurso dieną nepasirodo nė vienas pretendentas.
Retesnės nesėkmingų paieškų priežastys – formalių kvalifikacinių reikalavimų neatitikę pretendentai ar tiesiog tinkamiausio kandidato trūkumas.
Daugiausiai vadovų trūksta Vilniuje (15,8 proc. trūkumas), tačiau ministerija pažymi, kad didmiesčiuose jų rasti lengviau.
„Dėl objektyvių priežasčių sudėtingesnė situacija mažose savivaldybėse. Pavyzdžiui, Širvintų r. sav. trūko 4 vadovų iš 10 tame rajone esančių įstaigų, Joniškio r. sav. vadovų neturėjo 6 įstaigos iš 16, Pakruojo r. sav. – 5 įstaigos iš 19“, – rašoma atsakyme.
Imasi pokyčių
Įdomu tau, kad ministerija pritaria siūlymui vadovams, kurių metų veiklos ataskaita per 5 metų kadenciją bent tris kartus buvo įvertinta gerai ar labai gerai, nereikėtų pakartotinai laikyti kompetencijos vertinimo.
Praūžus 2008 metų finansinei krizei, stipriai nukentėjo švietimo įstaigų vadovų rengimas, mat nuolat trūkdavo finansavimo. Todėl pernai imtas rengti švietimo įstaigų vadovų rezervas, parengtos vadovavimo ir lyderystės kompetencijų tobulinimo programos ir esamiems, ir būsimiems vadovams.
„Šiemet ministerija pradėjo vykdyti Europos Komisijos Struktūrinių reformų paramos programos projektą lyderystės klausimais. Jis tik pradedamas, tačiau tikime, kad bendromis visų švietimo lyderyste suinteresuotų asmenų pastangomis patobulinsime vadovų rengimo, kvalifikacijos, skyrimo, kompetencijų tobulinimo ir pagalbos sistemą. Be to, jei į konkursus švietimo įstaigų vadovų pareigoms ateitų visi tie pretendentai, kurie yra įsivertinę kompetencijas NMVA, poreikis būtų beveik visiškai patenkintas“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Apribojo kadencijas
Nauja sistema galioja visų švietimo įstaigų, pradedant ikimokyklinėmis, vadovams.
Dvejus metus iš eilės nepatenkinamai įvertintas švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų. Be to, įtvirtinta galimybė vadovo atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą, ir, nustačius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atleisti jį iš einamų pareigų.
Dirbęs daugiau nei 10 metų iš eilės vienoje mokykloje vadovu, asmuo turi padaryti 5 metų pertrauką – negali vėl kandidatuoti į tos mokyklos vadovo postą, bet gali kandidatuoti į kitą švietimo įstaigą.
Nuo šių metų pradėti vykdyti pirmieji vieši konkursai vadovų pareigoms eiti tose švietimo įstaigose, kurių direktoriai neterminuotai vadovavo trisdešimt ir daugiau metų.
Konkurso dalyvius vertina speciali komisija, kurios sudėtis reglamentuota įstatymuose. Po vieną narį deleguoja savivaldybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atitinkamo tipo švietimo įstaigos vadovų asociacija, socialiniai partneriai. Dar tris narius į komisiją deleguoja mokyklos bendruomenė: mokytojai, tėvai ir mokiniai. O jeigu mokykloje nėra vyresnių kaip 16 metų amžiaus mokinių, komisijoje dalyvaus dar vienas tėvų atstovas.
