Socialdemokratė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Dovilė Šakalienė antradienį surengė pasitarimą dėl vaikų sveikatai pavojingos temperatūros klasėse su švietimo bei sveikatos apsaugos ministrais, savivaldybių, mokyklų ir moksleivių atstovais.
Siūlo pakeitimus
Seimo narė siūlo pakoreguoti higienos normą, pakeičiant viršutinę leistiną temperatūros ribą klasėse nuo +28 iki +25 laipsnių, bei nustatyti, kuomet gali būti stabdomas ugdymo procesas dėl karščių, analogiškai kaip šiuo metu reglamentuotas šalčių atveju.
Taip pat D. Šakalienė siūlo sudaryti konkretų susitarimą dėl finansinės naštos pasidalijimo tarp savivaldybių ir ministerijos įsigyjant klasių vėsinimui reikalingas priemones ir priimti sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio, kol nėra užtikrinama vaikų sveikatai saugi temperatūra klasėse.
Situacija nenormali
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažįsta, kad klasėse, virtusiomis kone pirtimis, vykstančios pamokos – nenormali situacija.
„Žinoma, kad nenormalu. Ne tik vaikams, o ir suaugusiems labai aukšta temperatūra yra pavojinga. Išvengti suaugusiems darbo laikas paprastai yra normuojamas, ieškoma šešėlio, ieškoma visokių būdų. Mokykloje irgi turėtų būti priemonės arba išvengti karščio, arba, pasiekus tam tikrą kritinę ribą, nebūti ten“, – žurnalistams Seime kalbėjo A. Veryga.
Jis pažymi, kad pedagogams pateikta įvairių rekomendacijų, kur pamokos galėtų vykti vietoj įprastų užsiėmimų klasėse. Jis pažymi, kad iki šiol galiojančios higienos normos buvo ruoštos tuomet, kai klimatas Lietuvoje buvo švelnesnis.
„Supraskime, kai tos normos buvo ruošiamos, mūsų vasaros buvo, švelniai tariant, šaltos, visada skųsdavomės, kad yra vėsu. Labai karštų vasarų retas turbūt atsimena, mokslo metai truputį trumpesni būdavo. Logiška tikrai būtų galvoti, kad taip, kaip žiemą, esant labai žemai temperatūrai, galima į mokyklą neiti, tai kažkas panašaus galėtų būti, galvojant ir apie didelį karštį“, – svarstė ministras.
Vis tik A. Veryga nesiryžta vienareikšmiškai pritarti D. Šakalienės siūlomiems pakeitimams ir teigia, kad apie tai reikėtų padiskutuoti ne tik ministrams, bet ir vaikų sveikatos specialistams.
„Manau, kad mes spėliojame, kokia ta temperatūra turėtų būti. Yra du skirtingi dalykai – komforto temperatūra, kur mes gerai jaučiamės, ir yra kritinės temperatūros ribos, kur yra pavojinga būti“, – sakė ministras.
Būtina keisti higienos normas
Mokyklų vadovų asociacijos viceprezidentė Rūta Krasauskienė išskyrė, kad svarbi problema – pasenę mokyklų pastatai, kuriuose žiemą būna šalta, o vasarą – ypač karšta.
„Stogo danga vos ne lydosi, mokyklose tvyro nemalonus kvapas. Bet ugdymo planai leistų pasielgti taip pat, kaip esant šalčiams, taip ir esant karščiams“, – žurnalistams Seime sakė R. Krasauskienė.
Asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas „pirčių“ padėtį mokyklose taip pat siūlo spęsti koreguojant dabartines higienos normas.
„Žiemą, kai yra dideli šalčiai, yra galimybė stabdyti ugdymo procesą, vaikai gali neiti į mokyklą, tai, manau, higienos normas reikia koreguoti. Mokyklų vadovai, pasikonsultavę su mokyklos bendruomene ir steigėjais, galėtų priimti sprendimą ugdymo procesą stabdyti“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.
Stabdo ar trumpina pamokas
Dėl karščio bangos kai kurios mokyklos Lietuvoje stabdo ugdymo procesą, kitose – pamokos trumpinamos.
Sprendimus dėl ugdymo gali priimti mokyklų direktoriai.
Apie ugdymo proceso stabdymą paskelbė dvi Vilniaus mokyklos, taip pat ugdymo procesas stabdomas ir kai kuriose Alytaus mokyklose.
Dauguma Kauno ir Klaipėdos mokyklų pamokas trumpina, tačiau ugdymo proceso nestabdo.
Švietimo ministras Algirdas Monkevičius pirmadienį priminė, kad likusias dvi birželio savaites dėl karščių pamokos gali nevykti.
Ministro teigimu, ateinančias dvi savaites turėtų veikti lanksčiai ir atsižvelgdamos į orą, arba nevesti įprastų pamokų, arba jas trumpinti, vietoj jų organizuoti išvykas į gamtą, kūrybines erdves, muziejus.