Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleivis Tautvydas savo „Facebook“ paskyroje viešu laišku kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, klausdamas, ar normalu tokiu oru laikyti moksleivius mokyklose, kad jie neva turėtų ką veikti.
Klasėje – per 40 laipsnių karščio
Su laišku jis pasidalino ir klasėje buvusio termometro nuotrauka, kurioje užfiksuota didesnė nei 40 laipsnių šilumos temperatūra.
„Klasėse laikosi nuo 30 iki 40 ir daugiau (kaip matote nuotraukoje) laipsnių temperatūra, tai nemanau, kad esant tokiomis sąlygomis yra įmanoma tiek mokytojams deramai vesti pamokas, tiek mokiniams apie jas galvoti ir susikaupti. Pamokas siūlote vesti lauke? Temperatūra, jūsų žiniai, siekia taip pat 30 ir daugiau laipsnių, tad čia kažkokios atgaivos taip pat nėra“, – „Facebook“ rašė moksleivis.
Jis kritiškai vertina ir ministerijos siūlymą pamokas vykdyti ne mokyklose, o kitur. Pasak Tautvydo, moksleiviai kavinėse pasėdėti gali ir laisvalaikiu, o tai žinių neprideda.
„Į mokyklas buvo išsiųstos rekomendacijos įvairios, už tai giriu ir džiaugiuosi, tačiau ima pyktis, kad ne visų mokyklų administracijos taikosi tų rekomendacijų, ir kai klasėse kvėpuoti nebelieka realiai ko, yra atrėžiama „Mokytoja, jeigu koks mokinys nualps, tada jau pabandykite sutrumpinti pamoką“. Rimtai? Gyvename XXI amžiuje, kuriame pilna inovacijų ir naujovių, bet švietimo sistema kaip stovi vietoje, taip stovi“, – piktinosi jaunuolis.
Gaila švaistomo laiko
Tautvydas pažymi, kad ir suaugę žmonės biuruose kenčia karštį, tačiau jie už tai gauna pinigus, o 18-mečiai moksleiviai „mokykloje dabar negauna realiai nieko – nei žinių, nei pinigų“, todėl gaila veltui švaistomo laiko.
„Sakysite kai kurie, kad tiesiog nebeikite į pamokas? Deja, praleidus pamokas yra baladojama administracijos skambučiais ir raštais tėvams ir klasių auklėtojams, kodėl nelankomos ir praleidžiamos pamokos, tad tokios teisės, deja, mes netenkame. O kai tėvus jau pakviečia į mokyklas, galiu garantuoti, kad ir tėveliai nelabai linkę jau į tą mokyklą aiškinti, kur yra jų vaikas ir kodėl nėra pamokose“, – laiške dėstė Tautvydas.
Moksleivis ministeriją ragina ieškoti šios problemos sprendimo būdų ir apgalvoti, kad moksleiviai išties turėtų veiklos, o ne švaistytų savo laiką.
„Kyla klausimas, ar visa tai, kaip švietimas gyvena dabar, iš tikro eina į priekį, ar mes tik stovime vietoje ir pamažu dedame žingsnelius atgal? Žmonėms, kurie mane ir besiskundžiančius mokinius išvadinsite verksniais ir išlepintais, vakarėlių ir linksmybių ištroškusiais jaunuoliais, galiu atsakyti, kad mes nebegyvename sovietmetyje ir kiekvienas turime pilną teisę išsakyti savo nuomonę ir kovoti už savo gerovę, ir gauti atsakymus, o jeigu jūs pripratote gyventi pagal tai, kaip nustatė kažkas kitas, tai man labai gaila jūsų ir linkėčiau keisti savo gyvenimo būdą ir visur turėti savo nuomonę ir užsispyrimą“, – linkėjo Tautvydas.
Stabdo ar trumpina pamokas
Dėl karščio bangos kai kurios mokyklos Lietuvoje stabdo ugdymo procesą, kitose – pamokos trumpinamos.
Sprendimus dėl ugdymo gali priimti mokyklų direktoriai.
Apie ugdymo proceso stabdymą paskelbė dvi Vilniaus mokyklos, taip pat ugdymo procesas stabdomas ir kai kuriose Alytaus mokyklose.
Dauguma Kauno ir Klaipėdos mokyklų pamokas trumpina, tačiau ugdymo proceso nestabdo.
Švietimo ministras Algirdas Monkevičius pirmadienį priminė, kad likusias dvi birželio savaites dėl karščių pamokos gali nevykti.
Ministro teigimu, ateinančias dvi savaites turėtų veikti lanksčiai ir atsižvelgdamos į orą, arba nevesti įprastų pamokų, arba jas trumpinti, vietoj jų organizuoti išvykas į gamtą, kūrybines erdves, muziejus.
Pirmadienį pranešta, kad apie pusė iš daugiau nei tūkstančio mokyklų Lietuvoje trumpina pamokas.
