Seimas nepritarė siūlymui apriboti galimybę patekti į Seimą vadinamosios lenkų kortos turėtojams.
Ketvirtadienį po pateikimo už Seimo rinkimų įstatymo pataisų projektą dėl tokių apribojimų balsavo 27 Seimo nariai, 8 buvo prieš, susilaikė 20 parlamentarų.
Projekte buvo siūloma įrašyti, kad „Seimo nariu negali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis užsienio valstybės dokumentą, išduotą jam pagal tos valstybės įstatymus, kuris suteikia jam tam tikras politines, socialines, ekonomines ir (ar) kultūrines teises toje valstybėje, ir kurio išdavimas bei turėjimas pagal tos valstybės įstatymus yra siejamas su dokumento turėtojo įsipareigojimais tos užsienio valstybės interesams“.
„Tai reikalinga, kad nesusidarytų situacija, kuri, pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, taptų dviprasmiška priimant Seimo nario priesaiką“, – sako projektą pateikęs Seimo narys Gintaras Songaila.
Taip pat buvo siūloma nustatyti tvarką, kaip kandidatas į Seimo narius turi raštu informuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) apie tai, jog jis turi ar turėjo tokį dokumentą, taip pat sutikti, kad VRK ir (ar) kitos kompetentingos institucijos atliktų tyrimą (rinktų ir pateiktų apie tai duomenis).
Jei asmuo turi ar turėjo dokumentą, siejantį jį su kitos valstybės interesais, siūloma nustatyti tokią pačią procedūrą dėl Seimo nario įgaliojimo nutraukimo (nutrūkimo), kaip ir tais atvejais, kai paaiškėja, kad asmuo, tapęs Seimo nariu, turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę.
„Siekiama, kad kandidatas į Seimo narius deklaruotų, jei turi ar turėjo tokį dokumentą, jei jo atsisakė ir grąžino. Taip pat siūloma numatyti, kad jei paaiškėja, kad asmuo, tapęs Seimo nariu, to nepadarė (nedeklaravo fakto arba neatsisakė ir negrąžino tokio dokumento), Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę pripažinti, kad jo, kaip Seimo nario, įgaliojimai yra nutrūkę pagal tą pačią procedūrą, kaip ir paaiškėjus faktui, kad jis turi kitos valstybės pilietybę“, – sako projekto iniciatoriai.
Pasak G. Songailos, rengiant projektą atsižvelgta į problemą, kuri kilo Lenkijos pareigūnams pradėjus dalinti Lietuvos Respublikos piliečiams vadinamąsias lenko kortas. Pasak jo, Konstitucinis Teismas yra pasisakęs dėl to, kad Seimo nario mandatas yra nesuderinamas su įsipareigojimais ar pasižadėjimais kitoms valstybėms.
Projektą parengė Seimo narių grupė, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo nutarimą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad Seimo narių siūlymai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl papildomo išaiškinimo nedidele balsų persvara du kartus buvo atmesti.
Šiuo metu Seimo rinkimų įstatymas numato tik tokius neleistinus įsipareigojimų kitoms valstybėm atvejus, kai Seimo narys turi kitos valstybės (kitų valstybių pilietybę) arba jei jis yra ar buvo įsipareigojęs kitų valstybių slaptosioms tarnyboms, tačiau to nedeklaravo.
