.jpg)
Pasak Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo narės Daivos Čibirienės, atostoginių dydį lemia vidutinis darbo užmokestis (VDU) per paskutinis 3 mėnesius iki atostogų pradžios. O jis karantino metu, tikėtina, daliai darbuotojų keitėsi.
„Pavyzdžiui, darbuotojas buvo dalinėse prastovose, dirbo ne 8 val., bet 4 val. Tokios dalinės prastovos nėra įtraukiamos į darbo užmokesčio skaičiavimo vidurkį, tačiau įtraukiamos visos darbo dienos.
Todėl jei į paskutinių 3 mėnesių laikotarpį papuolė dalinės prastovos periodas, už kurias buvo mokama mažiau nei įprastai, o darbo sutartyje nustatytas atostoginių apmokėjimo skaičiavimas ne pagal valandas, bet pagal dienas, tokio darbuotojo atostoginiai bus ženkliai mažesni.
Taip pat atostoginiai gali mažėti ir dėl sumažinto darbo krūvio ir sumažėjusio mėnesinio darbo užmokesčio.
Gali būti, kad darbdavys norėjo paskelbti ne dviejų, bet vienos darbo dienos prastovą per savaitę, ko darbo kodeksas neleidžia ir todėl buvo sutarta sumažinti darbo valandų skaičių per dieną neskelbiant prastovos, bet sumažinant darbo užmokestį.
Dar gali būti, kad per paskutinius 3 mėnesius darbuotojas neturėjo darbo užmokesčio pajamų už dirbtą laiką. Todėl vidutinis darbo užmokestis jam bus skaičiuojamas pagal darbo sutartyje sutartą darbo užmokestį, kai nėra įvertinami priedai, padidintas darbo užmokestis už viršvalandžius, naktinį darbą ar darbą per šventes“, – aiškina specialistė.
Prastovų laikotarpis nepridedamas
Valstybinė darbo inspekcija komentuodama atostoginių skaičiavimo tvarką portalui tv3.lt teigia, kad prastovos atostoginių sumos dydžio nelemia. Tačiau sumažėjęs atlyginamas atostoginius gali sumažinti.
Pasak darbo inspekcijos, prastovos laikotarpis neįsiskaičiuoja į VDU.
Pavyzdžiui, atostoginius sudaro paskutiniai 3 mėnesių VDU. Tačiau jeigu darbuotojas planuoja atostogauti birželio pradžioje, o nuo kovo 16 dienos buvo prastovose, tada jam VDU bus skaičiuojamas tik iš kovo mėnesį faktiškai dirbtų dienų ar valandų skaičiaus.
Todėl vien tik prastovos darbuotojų atostoginių dydžiui didelės įtakos neturėtų turėti.
Tačiau šiuo laikotarpiu daugelis verslų buvo priversti taupyti. Todėl dalis darbuotojų negavo priedų arba jiems buvo sumažintas atlyginimas.
Todėl, anot inspekcijos, tokiu atveju atostoginiai gali būti mažesni, nes jie skaičiuojami iš faktiškai gauto darbo užmokesčio skaičiuojamuoju laikotarpiu, įskaitant ne tik bazinį darbo užmokestį, tačiau ir didesnį apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, papildomą darbo užmokesčio dalį, priedus ir priemokas, premijas.
O kurį mėnesį atostoginiai didžiausi?
Atostoginiams skaičiuoti imamas vienos dienos VDU, kuris dauginamas iš atostogų dienų skaičiaus. T. y. per 3 mėnesius gautos sumos dalijamos iš faktiškai per juos dirbtų dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) ir dauginamos iš atostogų dienų.Tačiau kiekvienas mėnuo turi skirtingą darbo dienų skaičių, tai ir atostoginių dydis, ir likęs atlyginimas už atostogų mėnesio darbą skiriasi.
Žemiau pateikiamas pavyzdys, kaip skiriasi atostoginiai ir mėnesio alga, kai sutartyje nurodytas darbo užmokestis yra 1300 eurų.
Kiekvienas 3 mėnesių VDU gali skirtis.
Kai atostoginiai skaičiuojami remiantis praėjusių paskutinių 3 mėnesių vidurkiu, į juos įskaitomas papildomas apmokėjimas už nukrypimą nuo normalių darbo sąlygų, už viršvalandžius, darbą poilsio, švenčių dienomis ar naktį bei už padidintą darbo krūvį.
