Šiuo metu įprastinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas yra 20 proc. Juo apmokestinama ne visa pajamų suma, o tik ta dalis, kuri gaunama atėmus neapmokestinamą pajamų dydį (NPD). Kuo žmogaus alga didesnė, tuo jis mažesnis.
Pavyzdžiui, jeigu uždirbate minimalų 607 eurų atlyginimą ant popieriaus, tai iš jo atėmus 350 eurų NPD ir gautą skirtumą padauginus iš 20 proc., išeitų 51,4 euro. mokėtino GPM ((607-350)x0,2=51,4).
Būtent tokia suma alga į rankas yra menkesnė. Tiesa, ją dar apkarpo ir įmokos „Sodrai“, garantuojančios išmokas susirgus, netekus darbo ar išėjus į pensiją.
Sumažinus GPM tarifą, daugiau pajamų į rankas liktų visiems gyventojams – ir kuo didesnis atlyginimas, tuo daugiau.
Jeigu būtų didinamas NPD, tuomet mokesčio gerokai mažiau sumokėtų tik gaunantys menkiausius atlyginimus. Pavyzdžiui, dabar NPD taikomas tik tiems, kurių atlyginimas neviršija 2665 eurų ant popieriaus arba apie 1613 eurų į rankas.
Bet kokiu atveju, mažesnis mokestis reiškia daugiau pinigų gyventojams. Tačiau tuo pačiu metu – mažiau pajamų į valstybės ir savivaldybių biudžetus, iš kurių finansuojama sveikatos apsauga, švietimas ir kitos viešos paslaugos.
Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip siūlymus keisti GPM vertina ekonomistai.
Priemonės efektyvumu abejoja
Tačiau „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, mokesčių kaitaliojimas nėra nei įprasta, nei gera praktika sprendžiant trumpalaikės krizės sukeltas problemas.
„Vyriausybė priėmė teisingą sprendimą – suteikti taip vadinamus mokestinius kreditus, t.y. leidimą be nuobaudų sumokėti mokesčius vėliau.
Mokesčių sistemą reikia tobulinti, jei matome, kad ji yra per daug komplikuota, neefektyvi ar socialiai neteisinga, bet tai neturėtų būti susiję tik su trumpalaikiais ekonomikos susvyravimais“, – pastebi ekonomistas.
Anot jo, GPM mažinimas turėtų teigiamos įtakos gyventojų perkamajai galiai, bet naudą gautų tie gyventojai, kurie neprarado darbo. O gyventojai, kurie labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso, jokios naudos nepajustų.
„Šiuo metu daugiausiai dėmesio vis dar reikia sutelkti į darbo vietų išsaugojimą, į darbą praradusių asmenų socialinę apsaugą, ir esant poreikiui, jų perkvalifikavimą“, – teigia Nerijus Mačiulis.
Ekonomisto vertinimu, šiemet Lietuvos biudžeto deficitas sieks apie 3,5 milijardo eurų, bent tiek reikės valstybei pasiskolinti. Tačiau net jei skolinimosi sąlygos išlieka palankios, tai nereiškia, kad turime neribotas finansines galimybes skatinti ekonomiką.
Mažinti GPM siūlo kitais metais
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad GPM tarifo sumažinimas yra įprastinė priemonė. Ją valstybės naudoja siekdamos padidinti namų ūkių vartojimą ir paspartinti ekonomikos augimą arba sušvelninti smukimą.
„Tačiau šios krizės metu pasaulyje ši priemonė kol kas „laikoma stalčiuje“, nes dabartinė krizė yra kitokia. Vartojimas sustojo, nes žmonės, ypač karantino pradžioje, neturėjo daug galimybių vartoti, nes dauguma verslų sustabdė savo veiklą. Todėl GPM mažinimas realiai vartojimo per karantiną beveik nepadidintų.
Ši krizė prasidėjo staiga, tad greitesnis atsakas, kurį pasirinko kai kurios valstybės yra vienkartinės išmokos. Tokiu būdu pinigai daug greičiau pasiekia gyventoją nepriklausomai nuo to, ar jis dirba, ar ne. Ir Lietuvoje daroma panašiai. Savarankiškai dirbantiems asmenims pervedama vienkartinė išmoka.
Be to, sprendžiant įmonių likvidumo sunkumus, sumažintas GPM tarifas darbdaviui nepadeda. Todėl daug naudingesnė yra darbo vietos kompensacija per prastovų mechanizmą“, – komentuoja ekonomistas.
Tačiau pasak T. Povilausko, GPM tarifo sumažinimo priemonė gali tapti naudinga artimiausiu metu, jeigu pavyks Lietuvai susitvarkyti su nedarbo augimu ir jeigu bus atšauktas karantinas.
Tada tokia priemonė paskatintų vartojimą. Tačiau ji paskatintų dirbančių, bet ne darbą praradusių asmenų vartojimą.
„Todėl jeigu nedarbas toliau augs, geriau būtų skirti tikslines pagalbos priemones žmonėms praradusiems darbus.
Manau, kad daug efektyvesnė būtų neapmokestinimo pajamų dydžio (NPD) didinimo priemonė. Tada ir mokesčių pajamų praradimas būtų mažesnis, ir būtų padidintas pajamų progresyvumas“, – pastebi ekonomistas.
Taip pat, T. Povilausko teigimu, GPM yra vienas iš pagrindinių biudžeto pajamų šaltinių, todėl jo mažinimas deficitą dar labiau padidintų.
„Žinant, kokias skatinimo priemones jau yra paleidusi Vyriausybė ir kiek tai kainuos, manau, kad yra minimali tikimybė, kad būtų priimtas GPM mažinimo siūlymas šiemet. Tačiau planuojant kitų metų biudžetą, toks siūlymas arba NPD didinimas, manau, bus svarstomas rimčiau“, – prognozuoja ekonomistas.
Verslo atstovai pasisako už
Lietuvos verslo konfederacija prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad GPM mažinimas ne tik leistų darbuotojams daugiau uždirbti, bet ir amortizuotų šiomis dienomis labai aktualų algų nedidėjimo klausimą.
„Viskas per kelis mėnesius pasikeitė kardinaliai – jeigu prieš koronaviruso pandemiją visi dar tikėjosi, kad atlyginimai šalyje kils iki 10 procentų, tai dabar jau kalbama tik apie jų mažėjimą. Būtent todėl šalies prezidento pasiūlytas GPM sumažinimas yra labai tikslinga ir laiku pasiūlyta priemonė.
GPM sumažinimas iš tikrųjų duotų greitą efektą ir nuo įstatymo įsigaliojimo dienos iš karto palikti daugiau pinigų žmonių kišenėse. Papildomi pinigai patektų į finansiškai aktyvių žmonių sąskaitas. O padidėję asmeniniai finansai būtų protingai išleisti papildomoms reikmėms, kurios palaipsniui keltų šalies ekonomikos lygį“, – tikina V. Sutkus.
Anot verslininkų atstovo, naujausiais Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos ekonomikai šiais metais planuojamas maždaug 8 proc. susitraukimas. O balandžio mėnesį verslo konfederacijos atlikta apklausa parodė, kad tokios prognozės įmonėse formuoja itin negatyvų požiūrį, kuris verčia atsisakyti investicinių planų, neplanuoti naujų produktų ar paslaugų. O darbuotojai atsiduria nežinioje dėl darbo vietų išsaugojimo.
„Laikinas GPM sumažinimas turėtų galioti iki tol, kol ekonomika grįš į prieškrizinį laikotarpį. Po to, reikėtų įsivertinti ir priimti sprendimą, ar galima tokią priemonę pritaikyti visam laikui“, – sako V. Sutkus.
Prezidentas siūlo mažinti GPM
Portalas tv3.lt primena, kad Gitanas Nausėda gegužės 11 d. per pokalbius su Seimo valdančiosios daugumos ir opozicijos frakcijų vadovais aptarė būtinybę plėsti šalies ekonomikos skatinimo priemonių paketą.
Pokalbių metu buvo aptartas siūlymas laikinai sumažinti GPM. Prezidento teigimu, tai būtų socialiai teisinga, paprastai administruojama ir iš karto žmones pasieksianti ekonomikos skatinimo priemonė.
„Kovojant su dabartiniais ekonominiais sunkumais itin svarbus teigiamų visuomenės bei verslo įmonių lūkesčių skatinimas. Laikinas GPM mažinimas naudą leistų pajusti ne tik dirbantiesiems, bet ir didintų Lietuvos įmonių konkurencingumą. Teigiamas GPM sumažinimo efektas pasijustų iš karto po to, kai būtų priimti atitinkami įstatymų pakeitimai“, – sakė šalies vadovas.
Tačiau Seimo valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis prezidento siūlymui nepritaria. Anot jo, krizės akivaizdoje reikėtų galvoti ne kaip mažinti mokesčius, o kaip padidinti gyventojų pajamas.
„Dabar ne mokesčius reikia mažinti, o pajamas didinti“, – sakė R. Karbauskis.
„Dabar klausimas yra Lietuvoje išlaikyti vartojimą, palaikyti žmonių pajamas, o aš tikiuosi, kad Europos ir kitų šalių atsigavimas leis mums neturėti didžiulės krizės eksporte“, – teigė jis.
R. Karbauskis taip pat nesukreikšmino finansų ministro Viliaus Šapokos paskelbtų skaičių, kad valstybės biudžeto pajamos balandį buvo apie 31,1 proc. (221 mln. eurų) mažesnės nei prognozuota.
„Dalis mokesčių yra atidėta. Šiuo momentu atidėta, mano žiniomis, apie 350 mln. eurų mokesčių. Jeigu šitie pinigai būtų įkritę į valstybės biudžetą, tai mes praktiškai neturėtume atsilikimo“, – sakė R. Karbauskis.
„Atidėti mokesčiai tikrai ne bankrutavusioms įmonėms, padedant verslui, tai šitoje situacijoje tikrai dar nieko baisaus neatsitiko“, – pridūrė jis.
