Medicinos srities specialistai sako, kad žmonės, kenčiantys nuo nemigos, dažnai jaučiasi išsekę, krinta jų darbingumas, sutrinka ir koncentracija.
Naudinga žinoti, kokie pagrindiniai veiksniai gali lemti nemigą, o medikai dalijasi patarimais, kurie leis sugrįžti į pilnaverčio gyvenimo tėkmę.
Kas yra nemiga?
Biomedicinos mokslų daktarė, gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė paaiškina, kad nemiga – tai miego sutrikimas, kuomet pablogėja miego kokybė ar miego trukmė tampa per trumpa.
Pasak gydytojos, nemiga skirstoma į dvi grupes – ji gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė.
Be to, išskiriamos ir kelios kitos rūšys: psichofiziologinė nemiga, miego suvokimo sutrikimas ir idiopatinė nemiga.
„Psichofiziologinė nemiga prasideda dėl padidėjusios emocinės įtampos, gali būti dėl žmogui svarbių – malonių ar nemalonių – įvykių. Šiai nemigai būdingi ir gretutiniai simptomai kaip galvos skausmai ar svaigimai.
Taip pat ganėtinai dažnas sutrikimas – miego suvokimo sutrikimas (pseudoinsomnija), kuomet paciento subjektyvus miego jutimas nesutampa su objektyviu jo pasireiškimu“, – kalbėjo dr. A. Leleikienė.
Psichiatrės pastebėjimu, mažiau paplitusi būklė, su kuria susiduria gyventojai, yra idiopatinė nemiga.
„Ji vadinama viso gyvenimo nemiga, kuri pasireiškia nuo gimimo. Atlikus miego tyrimą (polisomnografiją), pastebima, kad pailgėjęs užmigimo laikas, sumažėjęs miego efektyvumas ir yra daug prabudimų naktį.
Taip pat itin dažnai pasitaiko pagyvenusių žmonių nemiga, kuri išsivysto dėl to, kad kinta pagyvenusių žmonių miego struktūra, atsiranda miego fazių kaita, sutrinka miego ciklas ir prisideda gretutiniai dalykai – pasireiškia nerimas, depresija, pradeda vystytis demencija, taip pat prisideda tokios ligos kaip Parkinsono ir kt.“, – kalbėjo dr. A. Leleikienė.
Tuo metu psichoterapeutė Lina Rasimaitė-Šabliuk atkreipia dėmesį, kad jeigu dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, artėjančio jums svarbaus renginio, patyrėte bemieges naktis, tai dar nereiškia, kad turite iškart sunerimti ir prašyti specialisto pagalbos.
Pašnekovės teigimu, reikėtų įvertinti, ar miego sutrikimas – nemiga – yra dažnai pasikartojanti, o galbūt trumpalaikė būsena.
„Jeigu nemiga daro neigiamą įtaką jūsų kasdieniam gyvenimui, t. y. sudėtinga bendrauti, esate irzlesnis, patiriate didesnį nuovargį dienos metu, jums yra sunkiau susikaupti, atliekant tam tikras užduotis, tokiu atveju reikėtų apsvarstyti, kaip galite sau padėti.
Egzistuoja skirtingos savipagalbos priemonės, pavyzdžiui, fizinio aktyvumo įtraukimas į kasdienę veiklą, ilgesni pasivaikščiojimai gamtoje“, – kalbėjo L. Rasimaitė-Šabliuk.
Paaiškino, kas dažniausiai patiria nemigos sunkumus
Su nemiga, kaip teigė dr. A. Leleikienė, dažniau susiduria tie žmonės, kurie dirba įtemptą, atsakingą darbą, labai dažna tai būna įmonių vadovai, dirbantys atsakingose pareigose žmonės. Tačiau, pasak gydytojos, niekas neapsaugo nuo nemigos ir ramų, ne tokį įtemptą gyvenimo būdą gyvenančių žmonių.
„Nemiga vis dėl to dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonių grupėje. Vyresnis amžiaus jau savaime turi įtakos cirkadinio ritmo pasikeitimui, tačiau atsiradusį miego sutrikimą gali sąlygoti ir kitos medicininės būklės, tokios kaip nerimo sutrikimai, depresija, įvairūs stresogeniniai faktoriai, kvėpavimo funkcijos sutrikimai, demencija, Parkinsono ar Alzheimerio liga, šlapimo nelaikymas, onkologiniai susirgimai ir kitos medicininės būklės“, – vardijo dr. A. Leleikienė.
Tuo metu vieną iš dažnai pasitaikančių neigiamų veiksnių psichoterapeutė L. Rasimaitė-Šabliuk įvardija soc. tinklų įtaką.
„Dalis žmonių sako, kad soc. tinklai leidžia jiems atsipalaiduoti, tačiau iš tiesų tai yra savotiška saviapgaulė. Begalinis naršymas telefone prieš miegą, kaip tik gali pakenkti jūsų miego kokybei. Todėl rekomenduojama bent kelias valandas prieš miegą vengti naudotis mobiliaisiais telefonais ar kitais įrenginiais“, – patarė psichoterapeutė.
Kaip sau padėti?
Dr. A. Leleikienė pabrėžia, kad gyventojai turėtų suvokti, kas yra darbo ir poilsio režimas.
„Išeidami iš darbo ir užvėrę duris, mes turėtume rasti laiko pilnaverčiam poilsiui, rasti laiko sau, pomėgiams, bendravimui ir pan. Taip pat reikėtų laikytis miego higienos, reikėtų stengtis gultis ir keltis tuo pačiu metu, nepaisant to, ar tai yra savaitgalis, ar kitos šventinės dienos.
Vakare reikėtų stengtis nusiraminti, atsipalaiduoti, nebespręsti problemų, prieš miegą pasivaikščioti lauke. 2–3 val. iki miego rekomenduojama riboti fizinį aktyvumą, nes pasportavus žmogui geriau protiškai padirbti, bet nemiegoti. Taip pat prieš miegą netinka vartoti alkoholio“, – patarė dr. A. Leleikienė.
Gydytoja psichiatrė pastebi, kad, nepisant nemedikamentinių priemonių taikymo, užsitęsus nemigai 2-4 savaites, yra itin svarbu laiku kreiptis į psichiatrą dėl būklės įvertinimo.
„Gydymas gali būti trumpalaikis arba ilgalaikis, gydymo galimybės tikrai yra gana plačios. Svarbiausia – reikia bijoti ne pačio gydymo, o užsitęsusios nemigos pasekmių. Visada svarbiausia laiku kreiptis pagalbos į specialistus“, – kalbėjo pašnekovė.
Psichoterapeutė L. Rasimaitė-Šabliuk antrina ir pataria gyventojams, susiduriantiems su nemiga, sugebėti atrasti laiko sau.
„Kiekvienas žmogus, gerai pagalvojęs, gali atrasti tai, kas jam teikia malonumą – tai gali būti rašymas, pasivaikščiojimas, bėgiojimas, meditacija, plaukimas ar kita veikla. Kitaip tariant, tai turi būti ta veikla, kuri jums leistų pabūti kartu su savimi, savo mintimis“, – kalbėjo pašnekovė.
Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą galite rasti „Pagalba sau“ internetiniame puslapyje.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
