Ir apie deimantus, ir apskritai apie juvelyrinius papuošalus prisakyta ir prirašyta įvairių sparnuotų frazių, tačiau šiame moderniame amžiuje magiška papuošalų dvasia ima sklaidytis. Norint įsigyti tikrą deimantą ar vertingą juvelyrinį dirbinį, reikia ne tik turėti nemažai pinigų, bet ir žinių, kaip brangakmeniai yra klasifikuojami, nuo ko priklauso jų kaina, kaip neapsigauti perkant šiuos vertingus akmenis ar juvelyrinius dirbinius, kokia tauriųjų metalų praba yra geriausia ar kaip prižiūrėti brangenybes.
Geriausi merginų draugai
Iki XIX a. pabaigos deimantai buvo randami upių vagose Indijoje ir Brazilijos džiunglėse, tuomet pasaulinė deimantų gavyba tesiekė keletą svarų per metus. Šiais laikais visai nenuostabu, jei nuotaka puikuojasi sužadėtuvių žiedu su briliantu, o moteris gali sau leisti įsigyti papuošalų su šiais mineralais. Tačiau tam, kad įsigytumėte ilgai tarnausiantį papuošalą, reikia turėti pakankamai daug žinių. Būtent vartotojų patogumui GIA (Amerikos gemologijos institutas) sukūrė deimantų skirstymą „4Cs“, kuris priklauso nuo karatų, spalvos, švarumo ir briaunų (angl. Carat, Color, Clarity, Cut).
Keturios „C“
Dažnai minimi karatai (ct) yra labai svarbus kriterijus renkantis deimantą. Pavadinimas „karatai“ kilo nuo saldžiavaisio pupmedžio sėklos (angl. carob) pavadinimo. Šių sėklų svoris beveik nekinta, todėl pirmieji brangakmenių pirkliai jas naudojo kaip atsvarą ant svarstyklių. Vienas karatas yra 20 gramų. Tačiau stebėdami briliantais papuoštų dirbinių kainas nenustebkite, jei papuošalas su tokio pat svorio deimantu kitur kainuos mažiau, nes kainą lemia ne vien karatai, bet ir kiti „4Cs“ sistemos dalyviai – švarumas, spalva ir briaunos. Kuo mažiau spalvos, tuo brangesnis bus briliantas. Anot brangakmenių žinovo Giedriaus Kleišmano, 95 proc. pasaulio deimantų yra spalvoti, o pasaulinėje deimantų rinkoje yra apie 80 proc. kaitintų briliantų, kurie pakaitinti tapo bespalviai, t. y. didžiausios vertės, tačiau anaiptol tokie nėra – nuo stipresnio smūgio jie tiesiog subyra. Žinoma, kiekvienas deimantas yra unikalus, tačiau beveik nė vienas nėra tobulas, pažvelgus pro dešimt kartų didinančią lupą. Vis dėlto tobulai švariam deimantui yra skirtas žymėjimas F (angl. Flawless). Sunku įsivaizduoti, kokią sumą tektų pakloti už tokį akmenėlį. Anot Amerikos gemologijos instituto, šie deimantai yra ypač reti, dauguma juvelyrų tokio nėra net matę.
Svarbus kriterijus, renkantis deimantą, yra ir briaunos, t. y. forma. Deimanto forma gali būti labai įvairi, o 57 briaunas turintis akmuo bus tradicinės apvalios formos. Tokios formos papuošalas efektyviausiai atspindi šviesą ir gali būti deramai vadinamas briliantu (prancūzų kalba „brillant“ – blizgantis). Įdomu tai, kad pasaulinėje deimantų rinkoje net 80 proc. briliantų yra užpilti stiklu tam, kad būtų paslėpti jų paviršiaus nelygumai. Antikvariniai močiučių deimantai yra taip pat vertingi, tačiau dažniausiai būna netaisyklingos formos. Brangakmenių ekspertas G. Kleišmanas pasakojo, kad šlifuojant ir siekiant, kad deimantas įgytų idealią formą, prarandama didelė jo masės dalis, todėl ir šiuolaikinėje rinkoje galima rasti netaisyklingos formos deimantų, nes kuo didesnė masė, tuo aukštesnė ir papuošalo kaina. Specialisto teigimu, prieš keletą mėnesių deimantai pabrango 50–70 proc., tačiau geros charakteristikos briliantai visuomet turės paklausą, tai lyg investicija.
Jiems irgi reikia dėmesio
Nors deimanto pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „adamas“, kuris reiškia „nenugalimasis“, ir tai kiečiausia medžiaga Žemėje, briliantui reikia skirti šiek tiek dėmesio ir priežiūros. Šiems mineralams gali pakenkti chloras ir plaukų lakas, o piršto prisilietimas gali palikti riebalų dėmę, dėl kurios briliantas neatspindės šviesos – praras spindesį. Todėl jei norite namie atnaujinti šį mineralą, galite jį valyti minkštu šepetėliu, vandens ir muilo tirpalu arba papuošalą pamirkyti amoniako ir vandens tirpale (santykiu 1:6).
Taurieji metalai
Ten, kur deimantai, neapsieinama ir be tauriųjų metalų. 2008 m. duomenimis, Lietuvoje juvelyrinių dirbinių gamyba verčiasi apie 200 gamintojų, o prekyba – apie 900, tačiau šia sritimi užsiimantys asmenys nėra linkę dalytis savo darbo subtilybėmis ir konsultuoti, kaip kuo geriau išsirinkti papuošalą. Tam, kad įsigytumėte vertingą juvelyrinį dirbinį, pirmiausia dėmesį turėtumėte atkreipti į prabą. Gaminant papuošalus dažniausiai naudojamas 925 prabos sidabras, Europoje dar vadinamas „sterling“ sidabru, taip pat naudojami aukso lydiniai, nes grynasis auksas (999 praba) yra minkštas. Juvelyrinis dirbinys, paženklintas praba, turi turėti ir plombuotą etiketę, kurioje turi būti nurodytas dirbinio pavadinimas, firmos ženklas, data, praba, 1 gramo kaina, mažmeninė kaina ir svoris.
Truputis priežiūros
Nors juvelyrinių papuošalų dažnai nebejaučiame ant rankų ar kaklo, norint nepažeisti ir ilgai džiaugtis jų grožiu reikėtų juos nusiimti, pavyzdžiui, einant į sporto klubą, nes prakaitas oksiduoja sidabrą, o baseinuose chloras gali pakenkti auksiniams papuošalams. Norint atnaujinti tauriųjų metalų dirbinius, auksą patartina plauti pasaldintu vandeniu, o kad papuošalas atgautų blizgesį, naudoti citrinos rūgšties tirpalą. Nepamirškite papuošalų laikyti atskiruose maišeliuose, nes laikomi kartu jie gali trintis vienas į kitą, susibraižyti. Laikomi atviroje erdvėje papuošalai taip pat praranda blizgesį. Ypač reikėtų saugoti dirbinius su akmenimis. Tokius papuošalus geriausia laikyti dėžutėse, išklotose minkšta medžiaga, kad akmenys nesiliestų vienas į kitą, metalą ar šiurkštų paviršių.
Kaina
Tauriųjų metalų kaina keičiasi labai greitai, o dabar dėl kylančių naftos kainų, neramumų Libijoje bei naujosios krizės jie tapo dar patrauklesni. Dar šių metų balandžio mėnesį aukso kaina pasiekė rekordą – 1532,91 JAV dolerio už unciją (3709,64 Lt už 28,35 g). Sidabro kaina taip pat augo 0,7 proc. ir pasiekė 48,07 JAV dolerio (116,33 Lt) už unciją. Sparčiai besikuriantys ir klestintys lombardai už aukso gramą moka 70 litų, o už sidabro – 1,60 Lt. Anot vieno lombardo pardavėjos, jame sulaukiama daug klientų, atnešančių ir aukso, ir sidabro. Paklausta, ar žmonės linkę atiduoti senovinius, iš kartos į kartą perduodamus tauriųjų metalų dirbinius, ar naujesnius, ne tokius artimus širdžiai gaminus, pardavėja sakė sulaukianti naujesnių dirbinių iš aukso ir senovinių papuošalų iš sidabro.
Ne viskas auksas, kas auksu žiba
Lietuvą pasiekia daug turkiškų juvelyrinių dirbinių, kurie dažniausiai nėra pačios geriausios kokybės. Pasitaiko, kad juvelyrinio gaminio dalių praba gali skirtis, dažniausiai – grandinėlėse ir apyrankėse. Lietuvos prabavimo rūmų tinklalapyje informacija apie falsifikuotus tauriųjų metalų dirbinius atnaujinama dažnai. Daugiausia padirbtų juvelyrinių dirbinių atsiranda prieš įvairias šventes, ypač žiemos – šv. Kalėdas ir Naujuosius metus, tačiau visuomet verta būti itin akyliems, domėtis tauriųjų metalų kilme bei praba, nors dažniausiai papuošalų pardavėjai nebus labai patenkinti sulaukę klausimų ar pastebėję, kad pirkėjas žino, ko nori.
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos tinklalapyje gausu besiskundžiančiųjų dėl juvelyrinių dirbinių pirkimo, grąžinimo ir jų kokybės. Jolanta rašo, kad juvelyrinėje parduotuvėje pirko auksinį 750 prabos 954 litų vertės vestuvinį žiedą, o lygiai tokį pat nusprendė užsakyti žiedus gaminančioje įmonėje. Moteris rašo, kad juvelyrinės parduotuvės darbuotojai teigė, esą 750 praba yhttp://www.balsas.lt/nkpcms/naujienara labai gera, tačiau vėliau juvelyras paaiškino, kad jis gamina tik 585 prabos aukso gaminius, nes 750 prabos auksas yra minkštas ir greitai braižosi. Paaiškėjo ir tai, kad žiedas yra dengtas rodžiu, kuris, juvelyro teigimu, greitai nusitrins, o parduotuvėje pirkėja apie tai nebuvo informuota. Tad jei perkate vestuvinį žiedą ar kokį nors kitą ilgai tarnausiantį papuošalą, verta kreiptis į specialistus ir įsigytus dirbinius patikrinti, kol dar ne vėlu ir galite pasinaudoti savo teisėmis bei grąžinti nekokybišką dirbinį ar pakeisti jį į naują kokybišką prekę. Jei iškyla tokių problemų, galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl nesąžiningos komercinės veiklos vykdymo draudimo įstatymo pažeidimo.
Jūsų teisės
Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklės galioja ir tauriųjų metalų dirbiniams. Jeigu pirkėjui buvo parduota netinkamos kokybės prekė, o jos trūkumai nebuvo aptarti prieš perkant, pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus arba pakeisti nekokybišką prekę į tinkamą ir kokybišką. Pardavėjas savo ruožtu gali sumažinti prekės kainą arba per nustatytą terminą neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus. Jei jis nesutinka priimti nekokybiškos prekės ar pakeisti ją į naują, pirkėjas gali pateikti prašymą raštu, tuomet pardavėjas privalo ne vėliau kaip per tris darbo dienas raštu kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją dėl prekės kokybės įvertinimo, o kai gauna raštu pateiktas išvadas apie nustatytą prekės kokybę, privalo apie tai pranešti pirkėjui.
Monika PETKUTĖ
