• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ir apie dei­man­tus, ir ap­skri­tai apie ju­ve­ly­ri­nius pa­puo­ša­lus pri­sa­ky­ta ir pri­ra­šy­ta įvai­rių spar­nuo­tų fra­zių, ta­čiau šiame mo­der­nia­me am­žiu­je ma­giš­ka pa­puo­ša­lų dva­sia ima sklai­dy­tis. No­rint įsi­gy­ti tik­rą dei­man­tą ar ver­tin­gą juvely­ri­nį dir­bi­nį, rei­kia ne tik tu­rė­ti ne­ma­žai pi­ni­gų, bet ir ži­nių, kaip bran­gak­me­niai yra kla­si­fi­kuo­ja­mi, nuo ko priklau­so jų kai­na, kaip neap­si­gau­ti per­kant šiuos ver­tin­gus ak­me­nis ar ju­ve­ly­ri­nius dir­bi­nius, ko­kia tau­rių­jų me­ta­lų pra­ba yra ge­riau­sia ar kaip pri­žiū­rė­ti bran­ge­ny­bes.

REKLAMA
REKLAMA

Ge­riau­si mer­gi­nų drau­gai

Iki XIX a. pa­bai­gos dei­man­tai bu­vo ran­da­mi upių va­go­se In­di­jo­je ir Bra­zi­li­jos džiung­lė­se, tuo­met pa­sau­li­nė dei­man­tų ga­vy­ba te­sie­kė ke­le­tą sva­rų per me­tus. Šiais lai­kais vi­sai ne­nuos­ta­bu, jei nuo­ta­ka pui­kuo­ja­si su­ža­dė­tu­vių žie­du su brilian­tu, o mo­te­ris ga­li sau leis­ti įsi­gy­ti pa­puo­ša­lų su šiais mi­ne­ra­lais. Ta­čiau tam, kad įsi­gy­tu­mė­te il­gai tar­nau­sian­tį pa­puo­ša­lą, rei­kia tu­rė­ti pa­kan­ka­mai daug ži­nių. Bū­tent var­to­to­jų pa­to­gu­mui GIA (Ame­ri­kos ge­mo­lo­gi­jos ins­ti­tu­tas) su­kū­rė dei­man­tų skirs­ty­mą „4Cs“, ku­ris pri­klau­so nuo ka­ra­tų, spal­vos, šva­ru­mo ir briau­nų  (angl. Ca­rat, Co­lor, Clarity, Cut).

REKLAMA

Ke­tu­rios „C“

Daž­nai mi­ni­mi ka­ra­tai (ct) yra la­bai svar­bus kri­te­ri­jus ren­kan­tis dei­man­tą. Pa­va­di­ni­mas „ka­ra­tai“ ki­lo nuo saldžiavai­sio pup­me­džio sėk­los (angl. ca­rob) pa­va­di­ni­mo. Šių sėk­lų svo­ris be­veik ne­kin­ta, to­dėl pir­mie­ji brangakmenių pirk­liai jas nau­do­jo kaip at­sva­rą ant svars­tyk­lių. Vie­nas ka­ra­tas yra 20 gra­mų. Ta­čiau ste­bė­da­mi brilian­tais pa­puoš­tų dir­bi­nių kai­nas ne­nus­teb­ki­te, jei pa­puo­ša­las su to­kio pat svo­rio dei­man­tu ki­tur kai­nuos ma­žiau, nes kai­ną le­mia ne vien ka­ra­tai, bet ir ki­ti „4Cs“ sis­te­mos da­ly­viai – šva­ru­mas, spal­va ir briau­nos. Kuo ma­žiau spalvos, tuo bran­ges­nis bus bri­lian­tas. Anot bran­gak­me­nių ži­no­vo Gied­riaus Kleiš­ma­no, 95 pro­c. pa­sau­lio dei­man­tų yra spal­vo­ti, o pa­sau­li­nė­je dei­man­tų rin­ko­je yra apie 80 pro­c. kai­tin­tų bri­lian­tų, ku­rie pa­kai­tin­ti ta­po be­spal­viai, t. y. di­džiau­sios ver­tės, ta­čiau anaip­tol to­kie nė­ra – nuo stip­res­nio smū­gio jie tie­siog su­by­ra. Ži­no­ma, kiek­vie­nas dei­man­tas yra uni­ka­lus, ta­čiau be­veik nė vie­nas nė­ra to­bu­las, pa­žvel­gus pro de­šimt kar­tų di­di­nan­čią lu­pą. Vis dėl­to to­bu­lai švariam dei­man­tui yra skir­tas žy­mė­ji­mas F (angl. Flaw­less). Sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, ko­kią su­mą tek­tų pa­klo­ti už to­kį akme­nė­lį. Anot Ame­ri­kos ge­mo­lo­gi­jos ins­ti­tu­to, šie dei­man­tai yra ypač re­ti, dau­gu­ma ju­ve­ly­rų to­kio nė­ra net ma­tę.

REKLAMA
REKLAMA

Svar­bus kri­te­ri­jus, ren­kan­tis dei­man­tą, yra ir briau­nos, t. y. for­ma. Dei­man­to for­ma ga­li bū­ti la­bai įvai­ri, o 57 briaunas tu­rin­tis ak­muo bus tra­di­ci­nės ap­va­lios for­mos. To­kios for­mos pa­puo­ša­las efek­ty­viau­siai at­spin­di švie­są ir ga­li bū­ti de­ra­mai va­di­na­mas bri­lian­tu (pran­cū­zų kal­ba „bril­lant“ – bliz­gan­tis). Įdo­mu tai, kad pa­sau­li­nė­je dei­man­tų rinko­je net 80 pro­c. bri­lian­tų yra už­pil­ti stik­lu tam, kad bū­tų pa­slėp­ti jų pa­vir­šiaus ne­ly­gu­mai. An­tik­va­ri­niai mo­čiu­čių dei­man­tai yra taip pat ver­tin­gi, ta­čiau daž­niau­siai bū­na ne­tai­syk­lin­gos for­mos. Bran­gak­me­nių eks­per­tas G. Kleišmanas pa­sa­ko­jo, kad šli­fuo­jant ir sie­kiant, kad dei­man­tas įgy­tų idea­lią for­mą, pra­ran­da­ma di­de­lė jo ma­sės da­lis, to­dėl ir šiuo­lai­ki­nė­je rin­ko­je ga­li­ma ras­ti ne­tai­syk­lin­gos for­mos dei­man­tų, nes kuo di­des­nė ma­sė, tuo aukš­tes­nė ir papuo­ša­lo kai­na. Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, prieš ke­le­tą mė­ne­sių dei­man­tai pa­bran­go 50–70 pro­c., ta­čiau ge­ros charakteristi­kos bri­lian­tai vi­suo­met tu­rės pa­klau­są, tai lyg in­ves­ti­ci­ja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jiems ir­gi rei­kia dė­me­sio

Nors dei­man­to pa­va­di­ni­mas ki­lęs iš grai­kiš­ko žo­džio „ada­mas“, ku­ris reiš­kia „ne­nu­ga­li­ma­sis“, ir tai kie­čiau­sia medžiaga Že­mė­je, bri­lian­tui rei­kia skir­ti šiek tiek dė­me­sio ir prie­žiū­ros. Šiems mi­ne­ra­lams ga­li pa­kenk­ti chlo­ras ir plau­kų la­kas, o pirš­to pri­si­lie­ti­mas ga­li pa­lik­ti rie­ba­lų dė­mę, dėl ku­rios bri­lian­tas neats­pin­dės švie­sos – pra­ras spin­de­sį. To­dėl jei no­ri­te na­mie at­nau­jin­ti šį mi­ne­ra­lą, ga­li­te jį va­ly­ti minkš­tu še­pe­tė­liu, van­dens ir mui­lo tir­pa­lu ar­ba pa­puo­ša­lą pa­mir­ky­ti amo­nia­ko ir van­dens tir­pa­le (san­ty­kiu 1:6).

Tau­rie­ji me­ta­lai

REKLAMA

Ten, kur dei­man­tai, neap­siei­na­ma ir be tau­rių­jų me­ta­lų. 2008 m. duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių ga­my­ba ver­čia­si apie 200 ga­min­to­jų, o pre­ky­ba – apie 900, ta­čiau šia sri­ti­mi už­sii­man­tys as­me­nys nė­ra lin­kę da­ly­tis sa­vo darbo su­bti­ly­bė­mis ir kon­sul­tuo­ti, kaip kuo ge­riau iš­si­rink­ti pa­puo­ša­lą. Tam, kad įsi­gy­tu­mė­te ver­tin­gą ju­ve­ly­ri­nį dirbinį, pir­miau­sia dė­me­sį tu­rė­tu­mė­te at­kreip­ti į pra­bą. Ga­mi­nant pa­puo­ša­lus daž­niau­siai nau­do­ja­mas 925 pra­bos sidab­ras, Eu­ro­po­je dar va­di­na­mas „ster­ling“ si­dab­ru, taip pat nau­do­ja­mi auk­so ly­di­niai, nes gry­na­sis auk­sas (999 praba) yra minkš­tas. Ju­ve­ly­ri­nis dir­bi­nys, pa­ženk­lin­tas pra­ba, tu­ri tu­rė­ti ir plom­buo­tą eti­ke­tę, ku­rio­je tu­ri bū­ti nurody­tas dir­bi­nio pa­va­di­ni­mas, fir­mos ženk­las, da­ta, pra­ba, 1 gra­mo kai­na, maž­me­ni­nė kai­na ir svo­ris.

REKLAMA

Tru­pu­tis prie­žiū­ros

Nors ju­ve­ly­ri­nių pa­puo­ša­lų daž­nai ne­be­jau­čia­me ant ran­kų ar kak­lo, no­rint ne­pa­žeis­ti ir il­gai džiaug­tis jų gro­žiu reikė­tų juos nu­siim­ti, pa­vyz­džiui, ei­nant į spor­to klu­bą, nes pra­kai­tas ok­si­duo­ja si­dab­rą, o ba­sei­nuo­se chlo­ras ga­li pakenk­ti auk­si­niams pa­puo­ša­lams. No­rint at­nau­jin­ti tau­rių­jų me­ta­lų dir­bi­nius, auk­są pa­tar­ti­na plau­ti pa­sal­din­tu van­de­niu, o kad pa­puo­ša­las at­gau­tų bliz­ge­sį, nau­do­ti cit­ri­nos rūgš­ties tir­pa­lą. Ne­pa­mirš­ki­te pa­puo­ša­lų lai­ky­ti atskiruo­se mai­še­liuo­se, nes lai­ko­mi kar­tu jie ga­li trin­tis vie­nas į ki­tą, su­si­brai­žy­ti. Lai­ko­mi at­vi­ro­je erd­vė­je pa­puo­ša­lai taip pat pra­ran­da bliz­ge­sį. Ypač rei­kė­tų sau­go­ti dir­bi­nius su ak­me­ni­mis. To­kius pa­puo­ša­lus ge­riau­sia lai­ky­ti dė­žu­tė­se, iš­klo­to­se minkš­ta me­džia­ga, kad ak­me­nys ne­si­lies­tų vie­nas į ki­tą, me­ta­lą ar šiurkš­tų pa­vir­šių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai­na

Tau­rių­jų me­ta­lų kai­na kei­čia­si la­bai grei­tai, o da­bar dėl ky­lan­čių naf­tos kai­nų, ne­ra­mu­mų Li­bi­jo­je bei nau­jo­sios kri­zės jie ta­po dar pa­trauk­les­ni. Dar šių me­tų ba­lan­džio mė­ne­sį auk­so kai­na pa­sie­kė re­kor­dą – 1532,91 JAV do­le­rio už un­ci­ją (3709,64 Lt už 28,35 g). Si­dab­ro kai­na taip pat au­go 0,7 pro­c. ir pa­sie­kė 48,07 JAV do­le­rio (116,33 Lt) už un­ci­ją. Spar­čiai be­si­ku­rian­tys ir kles­tin­tys lom­bar­dai už auk­so gra­mą mo­ka 70 li­tų, o už si­dab­ro – 1,60 Lt. Anot vie­no lombar­do par­da­vė­jos, ja­me su­lau­kia­ma daug klien­tų, at­ne­šan­čių ir auk­so, ir si­dab­ro. Pak­laus­ta, ar žmo­nės lin­kę atiduo­ti se­no­vi­nius, iš kar­tos į kar­tą per­duo­da­mus tau­rių­jų me­ta­lų dir­bi­nius, ar nau­jes­nius, ne to­kius ar­ti­mus šir­džiai ga­mi­nus, par­da­vė­ja sa­kė su­lau­kian­ti nau­jes­nių dir­bi­nių iš auk­so ir se­no­vi­nių pa­puo­ša­lų iš si­dab­ro.

REKLAMA

Ne vis­kas auk­sas, kas auk­su ži­ba

Lie­tu­vą pa­sie­kia daug tur­kiš­kų ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių, ku­rie daž­niau­siai nė­ra pa­čios ge­riau­sios ko­ky­bės. Pa­si­tai­ko, kad ju­ve­ly­ri­nio ga­mi­nio da­lių pra­ba ga­li skir­tis, daž­niau­siai – gran­di­nė­lė­se ir apy­ran­kė­se. Lie­tu­vos pra­ba­vi­mo rū­mų tinkla­la­py­je in­for­ma­ci­ja apie fal­si­fi­kuo­tus tau­rių­jų me­ta­lų dir­bi­nius at­nau­ji­na­ma daž­nai. Dau­giau­sia pa­dirb­tų juvelyri­nių dir­bi­nių at­si­ran­da prieš įvai­rias šven­tes, ypač žie­mos – šv. Ka­lė­das ir Nau­juo­sius me­tus, ta­čiau vi­suo­met ver­ta bū­ti itin aky­liems, do­mė­tis tau­rių­jų me­ta­lų kil­me bei pra­ba, nors daž­niau­siai pa­puo­ša­lų par­da­vė­jai ne­bus la­bai pa­ten­kin­ti su­lau­kę klau­si­mų ar pa­ste­bė­ję, kad pir­kė­jas ži­no, ko no­ri.

REKLAMA

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės var­to­to­jų fe­de­ra­ci­jos tink­la­la­py­je gau­su be­si­skun­džian­čių­jų dėl ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių pir­ki­mo, grą­ži­ni­mo ir jų ko­ky­bės. Jo­lan­ta ra­šo, kad ju­ve­ly­ri­nė­je par­duo­tu­vė­je pir­ko auk­si­nį 750 pra­bos 954 li­tų ver­tės ves­tu­vi­nį žie­dą, o ly­giai to­kį pat nu­spren­dė už­sa­ky­ti žie­dus ga­mi­nan­čio­je įmo­nė­je. Mo­te­ris ra­šo, kad ju­ve­ly­ri­nės par­duo­tu­vės dar­buo­to­jai tei­gė, esą 750 pra­ba yhttp://www.balsas.lt/nkpcms/naujienara la­bai ge­ra, ta­čiau vė­liau ju­ve­ly­ras paaiški­no, kad jis ga­mi­na tik 585 pra­bos auk­so ga­mi­nius, nes 750 pra­bos auk­sas yra minkš­tas ir grei­tai brai­žo­si. Paaiš­kė­jo ir tai, kad žie­das yra deng­tas ro­džiu, ku­ris, ju­ve­ly­ro tei­gi­mu, grei­tai nu­si­trins, o par­duo­tu­vė­je pir­kė­ja apie tai ne­bu­vo in­for­muo­ta. Tad jei per­ka­te ves­tu­vi­nį žie­dą ar ko­kį nors ki­tą il­gai tar­nau­sian­tį pa­puo­ša­lą, ver­ta kreip­tis į specia­lis­tus ir įsi­gy­tus dir­bi­nius pa­tik­rin­ti, kol dar ne vė­lu ir ga­li­te pa­si­nau­do­ti sa­vo tei­sė­mis bei grą­žin­ti ne­ko­ky­biš­ką dir­bi­nį ar pakeis­ti jį į nau­ją ko­ky­biš­ką pre­kę. Jei iš­ky­la tokių pro­ble­mų, ga­li­te kreip­tis į Vals­ty­bi­nę var­to­to­jų tei­sių apsau­gos tarny­bą dėl ne­są­ži­nin­gos ko­mer­ci­nės veik­los vykdy­mo drau­di­mo įsta­ty­mo pa­žei­di­mo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jū­sų tei­sės

Daik­tų grą­ži­ni­mo ir kei­ti­mo tai­syk­lės ga­lio­ja ir tau­rių­jų me­ta­lų dir­bi­niams. Jei­gu pir­kė­jui bu­vo par­duo­ta ne­tin­ka­mos ko­ky­bės pre­kė, o jos trū­ku­mai ne­bu­vo ap­tar­ti prieš per­kant, pir­kė­jas tu­ri tei­sę rei­ka­lau­ti grą­žin­ti už pre­kę su­mo­kė­tus pi­ni­gus ar­ba pa­keis­ti ne­ko­ky­biš­ką pre­kę į tin­ka­mą ir ko­ky­biš­ką. Par­da­vė­jas sa­vo ruož­tu ga­li su­ma­žin­ti pre­kės kai­ną ar­ba per nu­sta­ty­tą ter­mi­ną neat­ly­gin­ti­nai pa­ša­lin­ti pre­kės trū­ku­mus. Jei jis ne­su­tin­ka priim­ti ne­ko­ky­biš­kos pre­kės ar pa­keis­ti ją į nau­ją, pir­kė­jas ga­li pa­teik­ti pra­šy­mą raš­tu, tuo­met par­da­vė­jas pri­va­lo ne vė­liau kaip per tris dar­bo die­nas raš­tu kreip­tis į Vals­ty­bi­nę ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­ją dėl pre­kės ko­ky­bės įver­ti­ni­mo, o kai gau­na raš­tu pa­teik­tas išva­das apie nu­sta­ty­tą pre­kės ko­ky­bę, pri­va­lo apie tai pra­neš­ti pir­kė­jui.

Mo­ni­ka PET­KU­TĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų