Seimas baigs metus būdamas skolingas visuomenei. Tarp neatliktų praėjusios ir dabartinės kadencijos parlamento darbų - Elektros energetikos ir Teismų įstatymų pataisos, paslaptingai įstrigusios Valstybės saugumo departamento pažymos apie galimą korupciją.
Sakoma, kad baigiantis metams būtina grąžinti visas skolas, kitaip jų kupra neleis ramiai gyventi ir po Naujųjų. Metų sandūra - puiki proga kritiškai įvertinti nuveiktus ir nenuveiktus darbus. Laikydamosi šios tradicijos „Lietuvos žinios“ sudarė politinių skolų visuomenei ir tautos išrinktųjų nebaigtų darbų sąrašą.
Jau per vėlu
Įsisenėjusi skola, dėl kurios kaupiasi gyventojų nepasitenkinimo delspinigiai, - dar 2004-aisiais priimtas ir šiemet tarsi bandytas koreguoti, tačiau nepataisytas Elektros energetikos įstatymas. Priminsime, kad jis suteikia monopolininkės „Leo LT“ antrinėms įmonėms neribotas galimybes didinti paslaugų kainas. Vasarą pakeisti šį įstatymą siūlė Seimo nariai Algimantas Matulevičius ir Jurgis Razma, panašų projektą teikė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
Tačiau Seimas nesiėmė keisti įstatymo visuomenės labui. Pasak VKEKK pirmininko Virgilijaus Poderio, dėl to 2009 metais teks nustatyti didesnes elektros kainas. „Tas įstatymas dabar jau nieko nepakeis. Per vėlu“, - apgailestavo jis. V.Poderys priminė, jog Elektros energetikos įstatymo 43-iasis straipsnis elektros kainą sieja su paslaugą teikiančių įmonių turtu, kuris buvo keletą kartų padidintas. „Pagal dabartinį reglamentavimą tas turtas vertinamas labai brangiai, atitinkamai nustatomos ir didelės kainų ribos. Iš principo pataisos būtų lėmusios elektros įmonių turto mažinimą ir drauge - viršutinių kainų ribų mažėjimą“, - kalbėjo VKEKK pirmininkas.
Jo teigimu, esant tokiai teisinei bazei Ūkio ministerija gali tik gražiai paprašyti, kad „Leo LT“ elektros kainų nekeltų be saiko. „Įstatymas leidžia nustatyti jas labai dideles“, - pabrėžė V.Poderys.
Sunkiai gydoma liga
Kita politikų skola visuomenei - tuzinas garsių analitinių pažymų, kurių Seimas prašė iš Valstybės saugumo departamento (VSD), bet taip jų ir nesulaukė.
Akademinio politologų klubo pirmininkas Justas Šireika įsitikinęs, kad ši skola itin skaudi gyventojams ir pavojinga demokratijai. Esą tai rodo, jog Lietuva tolsta nuo modernios šalies idealo ir virsta policine valstybe. „Labai liūdna ir prasta praktika, kai tokios institucijos pačios kontroliuoja save ir nėra atskaitingos. Šios pažymos - požymis, kad demokratinė valstybė, į kurią einame, iš tikrųjų tik tolsta nuo mūsų“, - kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto politologas J.Šireika. Jis viliasi, jog naujasis Seimas parodys ryžtą šią skolą grąžinti. „Tai būtų rodiklis, kad egzistuoja ir viešieji principai, kad kažkas svarbaus neslepiama nuo visuomenės, kad ši sunki liga gydoma“, - sakė J.Šireika.
Primename, jog dvylikoje pažymų esama informacijos apie tuometės koalicijos Seime formavimo aplinkybes, verslo grupių įtaką žiniasklaidai, kitus galbūt korupcinius susitarimus. Apie šias pažymas Seimo komisijai pirmasis prabilęs VSD kontržvalgybos vadovas Vytautas Damulis tikino, kad jos jau baigtos ir parengtos naudoti. Tuometis VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius karštai slėpė dokumentus ir teigė, jog juose esama operatyvinės informacijos.
Paklydęs peripetijose
2008-ųjų skola galima drąsiai vadinti nepriimtą naują Teismų įstatymą, numatantį didesnę teisminės valdžios atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei. „Vietoj išsamios, su visuomene apsvarstytos redakcijos buvo priimta trumpa. Seime svarstymas vyko palyginti sėkmingai, bet tuometei valdančiajai daugumai nepatiko vienas straipsnis ir įstatymo priėmimas buvo iš esmės sustabdytas“, - priminė apžvalgininkas ir visuomenininkas Darius Kuolys.
Pasak jo, naujoji redakcija numatė didesnį teismų viešumą ir atvirumą. „Reikėtų daugiau visuomenės dalyvavimo atrenkant teisėjus, mažesnių prezidento galių, kurios dabar labai sustiprintos, ir teismų atskaitomybės. Buvo siūloma, kad teisme negalėtų įsivyrauti viena grupuotė“, - kalbėjo D.Kuolys.
Jo vertinimu, nepakeisdamas įstatymo Seimas visuomenei iki švenčių negrąžino didžiulės skolos. „Negana to, parlamentas vis neišsprendžia Aukščiausiojo Teismo pirmininko klausimo. Vadinasi, Seimas neatliko savo pareigos, numatytos Konstitucijoje“, - pridūrė D.Kuolys.
Kenkia atminčiai
Į nueinančių metų skolų sąrašą galima įtraukti ir buvusios Vyriausybės išlaidavimo politiką nesilaikant Fiskalinės drausmės įstatymo. „Prognozės rodė, kad ūkis lėtės, bet išlaidos dar buvo didinamos net rugpjūčio 1 dieną“, - LŽ pabrėžė socialinės politikos profesorius Romas Lazutka. Taip valdžia stumtelėjo šalį ir „Sodrą“ į skolas, užprogramavo didžiulį biudžeto deficitą. Tačiau R.Lazutka mano, kad dabartinei valdžiai ribojant išlaidas mažėja pavojus išderinti valstybės finansus.
Dar viena įšaldyta problema - dvigubos pilietybės klausimas. Vis dėlto Austrijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jadvyga Kuršelienė mano, jog kalbėti apie daugeliui pasaulio lietuvių rūpimą dvigubą pilietybę kaip negrąžintą skolą nederėtų. „Apie referendumo skelbimą dėl dvigubos pilietybės per praėjusius rinkimus taip pat negalėjo būti ir kalbos, nes dauguma tikrai būtų balsavę „prieš“. Valdo Adamkaus siūlomas klausimo sprendimas per referendumą kartu su kitąmet vyksiančiais prezidento rinkimais irgi dar gali būti per ankstyvas“, - dėstė J.Kuršelienė.
Amerikiečių humoristas Austinas O‘Malley yra sakęs, kad įprotis būti skolingam labai kenkia atminčiai. Todėl LŽ linki parlamentarams kitais metais prisiminti ir grąžinti visuomenei skolas.
Marijus Širvinskas
